22:24, 2 kovo 2008 versija taisyti Loveless (aptarimas \| indėlis) Botai 15 272 keitimai S robotas Pridedama: pt:Pavel Grachev ← Prieš tai darytas keitimas		01:09, 3 kovo 2008 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 672 keitimai red. Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Evstafiev-pavel-grachev-1994w.jpg\|thumb\|Pavelas Gračiovas, 1994 m.]] '''Pavelas Gračiovas''' ([[1948]] m. [[sausio 1]] d. Rvy kaimas, [[Tulos sritis]]) – [[TSRS]] ir [[Rusija\|Rusijos]] karinis veikėjas, [[armijos generolas]]. == Biografija == Nuo [[1965]] m. tarnavo [[TSRS ginkluotosios pajėgos\|TSRS ginkluotosiose pajėgose]]. [[1969]] m. su pagyrimu baigė [[Riazanė]]s aukštąją oro desanto vadų mokyklą. 1969-[[1971]] m. [[Kaunas\|Kaune]] dislokuotos 7-osios oro desanto divizijos žvalgybos kuopos skyriaus vadas. 1971-[[1975]] m. Riazanės aukštosios oro desanto vadų mokyklos skyriaus, [[kuopa\|kuopos]] vadas. [[1978]] m. mokomojo parašiutų desantinio bataliono vadas. 1978-[[1981]] m. su pagyrimu baigė [[Frunzės karo akademija\|Frunzės karo akademiją]]. Nuo [[1981]] m. [[Afganistano karas\|Afganistano karo]] dalyvis, [[1982]] m. atskirojo 345-ojo parašiutų desantinio pulko vado pavaduotojas, 1982-[[1983]] m. pulko vadas. 1983 m. 7-osios oro desanto divizijos štabo viršininkas - divizijos vado pavaduotojas Kaune. Kauniečių pramintas „Paša-Mersedesas“, nes mėgo puikuotis automobiliu „Mercedes-Benz“. [[1985]]-[[1988]] m. 103-osios Vitebsko oro desanto divizijos vadas Afganistane. Jo kariai pasižymėjo ypatingu žiaurumu, susidorojanr su kalnų kaimų gyventojais. Buvo ir pats sužeistas, 8 kartus kontūzytas. 1988 m. [[Tarybų Sąjungos didvyris]] (medalio Nr. 11573).▼ Nuo [[1965]] m. tarnavo [[TSRS ginkluotosios pajėgos\|TSRS ginkluotosiose pajėgose]]. [[1969]] m. su pagyrimu baigė [[Riazanė]]s aukštąją oro desanto vadų mokyklą. 1969–[[1971]] m. [[Kaunas\|Kaune]] dislokuotos 7-osios oro desanto divizijos žvalgybos kuopos skyriaus vadas. 1971–[[1975]] m. Riazanės aukštosios oro desanto vadų mokyklos skyriaus, [[kuopa\|kuopos]] vadas. [[1978]] m. mokomojo parašiutų desantinio bataliono vadas. 1988-[[1990]] m. baigė TSRS ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo akademiją. Nuo 1990 m. birželio mėn. TSRS oro desanto pajėgų vado pirmasis pavaduotojas, nuo 1990 gruodžio mėn. oro desanto pajėgų vadas. 1991 m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Rugpjūčio pučas\|Rugpjūčio pučo]] metu, paklusdamas pučistų reikalavimams, įvedė į Maskvą 106-ąją Tulos desanto diviziją, bet gavęs įsakymą šturmuoti Rusijos Aukščiausiąją Tarybą, perėjo į Rusijos vadovybės pusę ir ginti Rusijos parlamento pasiuntė tankus. Rusijos prezidentas [[Borisas Jelcinas]] 1991 m. [[rugpjūčio 23]] d. jį paskyrė RTFSR valstybinio gynybos komiteto pirmininku. TSRS prezidentas [[Michailas Gorbačiovas]] suteikė generolo pulkininko laipsnį ir paskyrė TSRS gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju. 1992 m. armijos generolas. 1992-[[1996]] m. Rusijos Federacijos gynybos ministras. 1992 m. [[rugsėjo 8]] d. Maskvoje pasirašė [[Rusijos kariuomenė]]s išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafiką, kuriame buvo numatyta, kad Rusijos Federacijos kariuomenė iš Lietuvos turi būti išvesta iki [[1993]] m. [[rugpjūčio 31]] d. 1993 m. spalio mėn. per Rusijos AT ir prezidento B. Jelcino konfliktą, paremdamas pastarąjį, išvedė kariuomenę į Maskvos gatves. 1994 m. įtartas, kad organizavo sprogimą laikraščio „Moskovskij komsomolec“ redakcijoje, dėl kurio žuvo žurnalistas Dmitrijus Cholodovas, rinkęs medžiagą apie neteisėtą Rusijos prekybą ginklais. [[1994]] m. gruodžio - [[1995]] m. sausio mėn. asmeniškai vadovavo Rusijos kariuomenės įsiveržimui į [[Čečėnija\|Čečėniją]]. <ref> {{VLE\|VII}}, 39 psl. </ref> 1996 m. [[birželio 17]] d. pagal B. Jelcino ir [[Aleksandras Lebedis\|A. Lebedžio]] rinkiminį susitarimą išleistas į atsargą. Nuo 1997 m. [[gruodžio 18]] d. valstybinės kompanijos „Rosvooruženije“ generalinio direktoriaus patarėjas, [[2007]] m. [[vasario 26]] d. atleistas iš karo tarnybos. <ref> [http://www.e-xecutive.ru/news/piece_19233/ Апрель 2007. Отставки и назначения]</ref> Išvyko į [[Omskas\|Omską]], nuo 2007 m. A.Popovo radijo gamyklos generalinio direktoriaus patarėjų grupės vadovas. ▲Nuo [[1965]] m. tarnavo [[TSRS ginkluotosios pajėgos\|TSRS ginkluotosiose pajėgose]]. [[1969]] m. su pagyrimu baigė [[Riazanė]]s aukštąją oro desanto vadų mokyklą. 1969-[[1971]] m. [[Kaunas\|Kaune]] dislokuotos 7-osios oro desanto divizijos žvalgybos kuopos skyriaus vadas. 1971-[[1975]] m. Riazanės aukštosios oro desanto vadų mokyklos skyriaus, [[kuopa\|kuopos]] vadas. [[1978]] m. mokomojo parašiutų desantinio bataliono vadas. 1978-1978–[[1981]] m. su pagyrimu baigė [[Frunzės karo akademija\|Frunzės karo akademiją]]. Nuo [[1981]] m. [[Afganistano karas\|Afganistano karo]] dalyvis, [[1982]] m. atskirojo 345-ojo parašiutų desantinio pulko vado pavaduotojas, ~~1982-~~1982–[[1983]] m. pulko vadas. 1983 m. 7-osios oro desanto divizijos štabo viršininkas -– divizijos vado pavaduotojas Kaune. ~~Kauniečių~~<ref>Leonas ~~pramintas~~Žalys. Iš Kauno ~~„Paša~~-~~Mersedesas“,~~ ~~nes~~į ~~mėgo~~Olimpą ~~puikuotis~~// ~~automobiliu~~[[Kauno ~~„Mercedes-Benz“~~diena]]. 2002 m. liepos 20 d. [http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=414]</ref> [[1985]]-–[[1988]] m. 103-osios Vitebsko oro desanto divizijos vadas Afganistane. Jo kariai pasižymėjo ypatingu žiaurumu, ~~susidorojanr~~susidorojant su kalnų kaimų gyventojais. Buvo ir pats sužeistas, 8 kartus kontūzytas. 1988 m. [[Tarybų Sąjungos didvyris]] (medalio Nr. 11573). ~~[[1999]] m. [[Jerevanas\|Jerevano]] garbės pilietis.~~ 1988–[[1990]] m. baigė TSRS ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo akademiją. Nuo 1990 m. birželio mėn. TSRS oro desanto pajėgų vado pirmasis pavaduotojas, nuo 1990 gruodžio mėn. oro desanto pajėgų vadas. 1991 m. [[rugpjūčio 18]] d. [[Rugpjūčio pučas\|Rugpjūčio pučo]] metu, paklusdamas pučistų reikalavimams, įvedė į Maskvą 106-ąją Tulos desanto diviziją, bet, gavęs įsakymą šturmuoti Rusijos Aukščiausiąją Tarybą, perėjo į Rusijos vadovybės pusę ir ginti Rusijos parlamento pasiuntė [[tankas\|tankus]]. == Šaltiniai ==▼ ~~<references/>~~ Rusijos prezidentas [[Borisas Jelcinas]] 1991 m. [[rugpjūčio 23]] d. jį paskyrė [[RTFSR]] valstybinio gynybos komiteto pirmininku. TSRS prezidentas [[Michailas Gorbačiovas]] suteikė generolo pulkininko laipsnį ir paskyrė TSRS gynybos ministro pirmuoju pavaduotoju. 1992 m. armijos generolas. 1992–[[1996]] m. Rusijos Federacijos gynybos ministras. Dėl aistros „[[Mercedes-Benz]]” markės automobiliams [[Maskva\|Maskvos]] žiniasklaidos pramintas „Paša mersedesu“. [[Kategorija:Rusijos generolai\|Gračiov Pavel]]▼ 1992 m. [[rugsėjo 8]] d. Maskvoje pasirašė [[Rusijos kariuomenė]]s išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos grafiką, kuriame buvo numatyta, kad Rusijos Federacijos kariuomenė iš Lietuvos turi būti išvesta iki [[1993]] m. [[rugpjūčio 31]] d. 1993 m. spalio mėn. per Rusijos AT ir prezidento B. Jelcino konfliktą, paremdamas pastarąjį, išvedė kariuomenę į Maskvos gatves. 1994 m. įtartas, kad organizavo sprogimą laikraščio „Moskovskij komsomolec“ redakcijoje, dėl kurio žuvo žurnalistas Dmitrijus Cholodovas, rinkęs medžiagą apie neteisėtą Rusijos prekybą ginklais. [[1994]] m. gruodžio mėn. – [[1995]] m. sausio mėn. asmeniškai vadovavo Rusijos kariuomenės įsiveržimui į [[Čečėnija\|Čečėniją]]. <ref> {{VLE\|VII}}, 39 psl. </ref> 1996 m. [[birželio 17]] d. pagal B. Jelcino ir [[Aleksandras Lebedis\|Aleksandro Lebedžio]] rinkiminį susitarimą išleistas į atsargą. Nuo 1997 m. [[gruodžio 18]] d. valstybinės kompanijos „Rosvooruženije“ generalinio direktoriaus patarėjas, [[2007]] m. [[vasario 26]] d. atleistas iš karo tarnybos. <ref> [http://www.e-xecutive.ru/news/piece_19233/ Апрель 2007. Отставки и назначения]</ref> Išvyko į [[Omskas\|Omską]], nuo 2007 m. A.Popovo radijo gamyklos generalinio direktoriaus patarėjų grupės vadovas. [[1999]] m. [[Jerevanas\|Jerevano]] garbės pilietis. ▲== Šaltiniai == {{reflist}} ▲[[Kategorija:Rusijos generolai\|Gračiov, Pavel]] [[de:Pawel Sergejewitsch Gratschow]]

Pavelas Gračiovas: Skirtumas tarp puslapio versijų