Išgarsėjęs kaip atkaklus Amerikos Revoliucijos rėmėjas ir karališkosios prerogatyvos kritikas Berkas daugelį nustebino 1790-ais išleidęs savo knygą ''[[Reflections on the Revolution in France]]'' (Prancūzijos revoliucijos refleksijos). Šia knyga Berkas tapo vienas iš pirmųjų ir aršiausių [[Didžioji Prancūzų revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] priešininkų, kurią jis matė ne kaip judėjimą link atstovaujamosios, konstitucinės demokratijos, bet kaip drastišką maištą prieš tradiciją ir kompetetingąkompetentingą valdžią, taip pat kaip eksperimentą atitrūkusį nuo visuomenės realijų, užtikrinantį katastrofišką baigtį. Ankstesni Burke rėmėjai, tokie kaip [[Thomas Jefferson]] ir partietis [[Vigai|Vigas]], [[Charles James Fox]] toliau šmeižė Berką, vadindami jį [[reakcionierius|reakcionieriumi]] ir demokratijos priešu. [[1791]]-ais atsakydamas į Berko poziciją, [[Thomas Paine]] parašė ''[[The Rights of Man]]'' (Žmogaus Teisės). Tuo tarpu kiti demokratiją remiantys politikai, tokie kaip amerikiečių politikas [[John Adams]], sutiko su Burke Prancūzijos revoliucijos įžvalgomis. Daugelis Berką gąsdinančių pranašavimų iš tiesų išsipildė, prasidėdami karaliaus [[Louis XVI]] egzekucija, po to sekusiu ''la Grande Terreur'' periodu ir galiausiai [[Napoleonas|Napoleono]] autokratinio režimo įsigalėjimu.
