Kumelionių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos [[slėnis|slėnio]] daubos, iš šiaurės - gilus [[Uosupėlis|Uosupėlio]] slėnis. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios kultūrinio sluoksnio storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], strėlių antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, [[geležies rūda|geležies rūdos]] lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[X a.]]- [[XI a.]], gyvenvietėje gyventa [[III a.]] – XI a. <ref>{{VLE|XI}}, 253 psl. </ref>