Kidaniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: de, en, es, fr, hu, ja, ko, mn, nl, no, pl, vi, zh |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
Kinų šaltiniuose kidaniai žinomi nuo IV a. Kidaniai kilę iš sianbių (''Xianbei'') juivenių (''Yuwen'') klano, etninės grupės, gyvenusios dabartinėje [[Liaoningas|Liaoningo]] provincijoje. Teritoriją užkariavus ''Murong'' klanui juivenių likučiai pasklido šiuolaikinėje Vidinėje Mongolijoje ir susimaišė su vietiniais mongolais. VI a. viduryje jie buvo žinomi kaip atskira etninė grupė, kuri mokėjo mokesčius Šiaurės Vei karalystei.
[[Tang dinastija|Tang dinastijos]] laikais kidanius pajungė [[uigurai]]. 842 m. uigurai išsikraustė iš Mongolijos plato, ir kidaniai pasinaudojo valdžios nebuvimu
907 m. ''Abaoji'', žinomas pomirtiniu vardu ''imperatorius Taizu'', buvo paskelbtas kidanių vadu. ''Liao dinastija'' buvo paskelbta tik 947 m., bet jos pradžia laikomas ''Abaoji'' iškilimas. ''Abaoji'' panaudojo nemažai naujovių. Savo imperiją jis padalino į dvi dalis. Viena buvo klajoklių, valdoma pagal klajoklių papročius, o kitoje gyveno sėslūs gyventojai, tvarkomi pagal kinišką modelį. Jis pabandė įvesti ir [[pirmagimystė]]s taisyklę, paskyrė vyriausią savo sūnų įpėdiniu, bet šis tėvo sosto nepaveldėjo.
''Abaoji'' bijojo, kad kinų patarėjai ir valdymo būdai gali išblukinti tautinę savimonę, todėl kidaniai sąmoningai stengėsi išlaikyti savo gentinius papročius, maistą, aprangą, atsisakė naudoti kinų kalbą ir susikūrė rašybos sistemą savo kalbai. Pirma tokia sistema buvo sukurta 920 m., kita, abėcėlinė, - penkiais metais vėliau.
Žinoma, kad VII a. surengė antpuolius į Kinijos imperiją. 605 m.
751-752 m. kidaniai vėl patraukė į pietus pulti Tang dinastijos Kiniją, bet jiems kelią užkirto An Lušano (''An Lushan'') kariuomenė. Dėl nuolatinio kidanių
Liao dinastija egzistavo beveik du šimtmečius. Kidanių teritorijos centre buvo pagrindinė sostinė, o regionuose - dar keturios sostinės. Viena iš regioninių sostinių buvo Pekinas - tai buvo pirmas kartas, kai jis tapo sostine, nors tada ir ne pagrindine.
Kidanius žinojo [[arabai]], juos minėjo musulmonų metraštininkai. Kidaniai buvo kelis kartus susirėmę su Chorezmo imperija. Pradžioje jie laimėjo ir buvo uždėję metinę duoklę. Bet po kurio laiko jie labai smarkiai pralaimėjo Muhamedui II, ir nuo tada musulmonams grėsmės nebekėlė.
Kinų imperija ilgai negalėjo susidoroti su kidaniais, todėl 1004 m. pasirašė taikos sutartį ir sumokėjo duoklę. 1042 m. duoklė padidėjo, o 1075 m. kidaniams atidavė dalį savo teritorijos. XI a. pabaigoje kidanių valstybė ėmė silpti, ir 1125 m. ją sunaikino [[čžurčženiai]] (angl. ''jurchens'')
|