Juozas Gaubas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 6:
Tėvas buvo vargonininkas ir turėjo gražų balsą. Nuo dešimties metų Juozas pradėjo mokytis vargonuoti pas vargonininkus Valavičių ir Butkevičių [[Šeduva|Šeduvoje]] ir kitur. Nuo [[1891]] m. groti vargonais mokėsi [[Šiauliai|Šiauliuose]], o vėliau – [[Rokiškis|Rokiškio]] vargonininkų mokykloje.
Nuo [[1893]] m. buvo [[Šiauliai|Šiaulių]] vargonininko padėjėjas, bet netrukus gavo vargonininko vietą [[Stačiūnai|Stačiūnuose]] ([[Pakruojo rajono savivaldybė|Pakruojo raj.]]). Nuo [[1895]] m. vargonininkavo [[Kurskas|Kurske]] ([[Rusija]]), nuo [[1897]] m. – [[Mariupolis|Mariupolyje]], nuo 1898 m. – [[Stavropolis|Stavropolyje]] ([[Kaukazas]]). Dirbdamas Kurske, mokėsi ir muzikos mokykloje. [[1899]] m. įstojo į kontraboso klasę [[Maskva|Maskvos]] filharmonijos muzikos mokykloje. Muzikos teorijos mokėsi pas E. Konijų, o kontrapunkto - pas žymius rusų ir kitų tautybių tuometinius pedagogus. Įsteigė
[[1925]] m. [[vasario 10]] d. pastatė [[Mikas Petrauskas|Miko Petrausko]] operą „Birutė“. 1925 m. dalyvavo chorvedžių suvažiavime Kaune, steigiant Lietuvos chorvedžių draugiją (buvo sekretorius). Vėliau buvo Lietuvos muzikų draugijos valdybos narys. [[1926]] – [[1928]] m. – Klaipėdos muzikos mokyklos-konservatorijos mokytojas, administratorius ir simfoninio orkestro dirigentas – surengė koncertų [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir kituose Lietuvos miestuose, 1928 m. dirigavo M. Petrausko operoje „Birutė“ ir [[Šarlis Guno|Šarlio Guno]] „Faustas“ (pastatyta muzikos mokyklos moksleivių ir dėstytojų jėgomis), vadovavo „Aidos“ chorui.
| |||