Abraomas Suckeveris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
atspindi skaudžia 20 amžiaus Vilniaus žydų istoriją.
Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga 2008 vasario 16 dieną Prezidentas apdovonojo Abroamą Suckeverį valstybiniu apdovanojimu - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Taip buvo įvertini šio litvako nuopelnai Lietuvai. Šio apdovanojimo mintis kilo
Abraomas Suckeveris gimė 1913 m. Smurgainyse, istorinėje [[LDK]] žemėje, garsioje rabinų bei chasidų šeimoje. Vaikystėje su tėvais atsidūrė Sibire. Nuo 1920 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, studijavo universitete literatūrą. Trisdešimtųjų metų pradžioje susibūrus dailininkų ir literatų grupei „Jung Vilne" („Jaunasis Vilnius"), L.Volfo kvietimu į ją įsitraukė ir A. Suckeveris.
Eilutė 11:
Pirmieji A. Suckeverio eilėraščiai, įtakoti iš Smurgainių kilusio Mošės Kulbako poezijos, Vilniaus ir Varšuvos žydiškuose laikraščiuose pasirodė apie 1933 m. Pirmoji jo poezijos knyga „Lider" („Dainos")išėjo 1937 m., ir jis iškart buvo pripažintas kylančia jidiš literatūros žvaigžde. 1940 m. A. Suckeveris išleido gamtos grožį apdainuojantį rinkinį „Valdiks" („Miškas").
Kilus Antrajam pasauliniam karui, poetas pateko į [[Vilniaus getą]], iš kurio vėliau pabėgo, partizanų būriuose kovėsi su naciais. J.Paleckio rūpesčių buvo išgabentas lėktuvu per fronto liniją į Maskvą. Po karo drauge su rašytoju Š. Kačerginskiu rinko išlikusią JIVO medžiagą, sovietinėje Lietuvoje įsteigė žydų muziejų, kuriame buvo kaupiamos karo metu išlikusios kultūros vertybės. Kaip liudininkas A. Suckeveris 1946 m. dalyvavo [[Niurnbergo procese]].
Ypatingai sukrečiantys ir vertingi yra karo – pogromų ir buvimo gete bei miške parašyti eilėraščiai. 1945 m. išėjo jo knyga „Di festung" („Tvirtovė"), o 1946 m. – „Lider fun geto" („Geto dainos"). Tuo pat metu Paryžiuje pasirodė jo
Eilutė 21:
Savo pokarinę kurybą A.Suckeveris didžia dalimi skyrė prisiminimams apie Lietuvos žydus,nemažiau svarbu, kad ji sukurta jidiš kalba, taip prisidedant prie pastangų išsaugoti šį Rytų Europos žydų kultūros fenomeną.
1966 m. A.Suckeveris už savo kūrybą buvo iškeltas kandidatu Nobelio premijai gauti. Tačiau politinė konjuktūra nulėmė, kad premijuotas būtų hebrajų kalba rašantis autorius – premija atiteko prozininkui Š.Agnonui.
Nemaža A. Suckeverio eileraščių išversta į hebrajų, anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, rusų bei kitas pasaulio kalbas. Į lenkų kalbą A.Suckeverio poezijos yra vertęs Cz.[[Miloszas]] – abu poetus siejo Vilniaus tema ir ilgametė asmeninė draugystė.
--[[Naudotojas:Sigitasbabilius|Sigitasbabilius]] 16:31, 2008 vasario 20 (EET)
| |||