Afrikanai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Afrikanai''' ('''būrai''', '''afrikaneriai'''; ''Afrikaaner'') – [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]] baltųjų tauta, kalbanti [[afrikansasafrikanų kalba|afrikansuafrikanų (būrų) kalba]] (afrikansas). Taip pat gyvena [[Zimbabvė]]je, [[Zambija|Zambijoje]], [[Namibija|Namibijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[JAV]] bei kitose Vakarų šalyse.

Iš viso pasaulyje yra apie 4 mln. būrų, iš kurių apie 2,5 mln. gyvena Pietų Afrikos Respublikoje (čia jie sudaro apie 60 proc. baltųjų gyventojų). Kalba germanų kalbų grupei priklausančia [[būrųafrikanų kalba]], dar žinomą [[afrikansas|afrikanso]] (afrikaans) pavadinimu. AfrikaneriaiAfrikanai išpažįsta protestantizmą – dominuojanti atšaka [[kalvinizmas]], yra ir [[liuteronai|liuteronų]].

AfrikaneriaiAfrikanai yra kilę iš Šiaurės vakarų Europos kolonistų, kurie atvyko į [[Kapo kolonija|Kapo koloniją]], kai ją 1652-1795 m. valdė [[OlandijosNyderlandų Rytų Indijos Kompanija]] (''Verenigde Oostindische Compagnie'' arba VOC). [[olandai|Olandų]] kolonistai, vadinami [[būrai]]sbūrais (tiesiogiai išvertus – valstiečiais), ėmė kurtis retai gyvenamose teritorijose aplink Gerosios vilties kyšulį. Nors pirmieji kolonistai atvyko daugiausia iš [[Nyderlandai|Nyderlandų]], jų skaičių greitai papildė Prancūzijos ir Vokietijos religiniai pabėgėliai. kurie perėmė olandų kalbą. Taigi afrikaneriųafrikanų pagrindą sudarė [[Nyderlandai|Nyderlandų]] kalvinistai flamandai ir mažesnis skaičius [[Vokiečiai|vokiečių]], [[fryzai|fryzų]], prancūzų [[Hugenotai|hugenotų]] ir valonų. 1788 m. Nyderlandams užleidus Kapo koloniją britams jie neteko Nyderlandų pilietybės. Praradus kontaktą su [[Nyderlandai]]s kolonistų kultūra bei kalba ėmė vystytis atskirai, kiek įtakojama vietos kultūrų ir susiformavo [[Būrai|būrų]] arba afrikanerių etninė grupė. Dėl izoliacijos bei vokiečių, prancūzų ir anglų kalbų poveikio ėmė formuotis atskira būrųafrikanų kalba. Ši kalba buvo žinoma kaip Kapo olandų kalbos dialektas, o jau nuo [[XIX amžius|XIX]] amžiaus ji jau tapo pilnai susiformavusia atskira kalba. Į afrikaneriųafrikanų tautos susidarymą įėjo taip pat kitų Europos šalių: daugiausia iš [[Skandinavija|Skandinavijos]] ir Britų salų atsikėlę kolonistai.

Pirminis planas įkuriant koloniją 1652 m. buvo sukurti nedidelę atsargų papildymo stotį OlandijosNyderlandų Rytų Indijos kompanijai, tačiau kolonistų skaičius didėjo ir kolonija išsiplėtė. XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje koloniją užėmė britai.

Laikotarpyje tarp 1830-ųjų bei 1840-ųjų apie 12000 afrikaneriųafrikanų, dėl britų kolonijinės administracijos vykdomos nepalankios politikos, [[Anglikonai|anglikonų]] bažnyčios veiklos, nesiliaujančių pasienio karų su vietinėmis gentimis ir žemės trūkumo paliko Keiptauno apylinkes ir patraukė į Pietų Afrikos Respublikos gilumą – šiaurės rytus, kur įkūrė dvi valstybes: [[Oranžija|Oranžiją]] bei [[Transvalis|Transvalį]]. Laikinai egzistavo dar ir [[Natalis]], kurį britai greit užėmė. Yra klaidingai manoma, jog dauguma vūrtrekerių turėjo vergus. Dauguma, priešingai nei Kapo olandai, kurie nemigravo į šiaurės rytus, jų neturėjo. Nepaisant to, didelį būrų nepasitenkinimą sukėlė britų administracijos [[1828]] metais išleistas aktas, garantavęs spalvotųjų ir baltųjų lygybę, kas prieštaravo afrikanerių įsitikinimams.

Būrams įkūrus savo valstybes, greitai buvo susidurta su augančiais Britanijos interesais Pietų Afrikoje. Britus viliojo dideli deimantų ir aukso klodai, slūgsantys Transvalio bei Oranžijos respublikose. Konfliktą aštrino ir tai, jog ne afrikaneriųafrikanų kilmės kolonistai, daugiausia britai, negavo pilietybės ir buvo kitaip diskriminuojami. To pasekoje prasidėjo pirmasis [[1880]] – [[1881]]ir antrasis [[1898]] – [[1902]] anglų – būrų karai. 1902 metais Didžiosios Britanijos pajėgos nugalėjo būrus ir afrikaneriųafrikanų respublikos buvo aneksuotos. Karo metu britai sukūrė didelį koncentracijos stovyklų tinklą, kur sunkiomis sąlygomis buvo įkalinti afrikaneriaiafrikanai.

[[1910]] metais buvo įkurta [[Pietų Afrikos Sąjunga]], kuri paaštino nesutarimus tarp afrikaneriųafrikanų ir išeivių iš Britanijos. Nepaisant to, daugumą sudarantys juodieji buvo diskriminuojami. Jie buvo įkurdinamui tam tikrose, tik jiems skirtose vietose: prie miestų esančiose lokacijose ir jiems skirtose rezervacijose – bantustanuose. Iki [[1994]] metų galiojo [[Apartheidas|apartheido]] (''Aparttheid'') sistema, įteisinta 1948 metais.

Šiuo metų kai kurie liberalių pažiūrų afrikaneriaiafrikanai siūlo atmesti terminą „afrikaneris“ kaip sietiną su rasistine praeitimi.

BūraiAfrikanai yra gana religingi, tradiciškai užsiima ūkininkavimu. Kai kuriose šeimose dar yra išlikę patriarchato bei puritonizmo elementų. Gyvena vienkiemiuose (fermose) bei miestuose. Žodis afrikaneris„afrikaneris“ reiškia ''afrikietis''. Kolonistai save laikė vietiniais afrikiečiais, tuo skirdami save nuo kitų baltųjų. Pirmą kartą žodis „afrikaneris“ paminėtas [[1707]] metais, tačiau iki antrojo [[Anglų – Būrų karo]], [[1898]] – [[1902]], nebuvo dažnai vartojamas. Vėliau šis terminas buvo naudojimas siekiant atskirti žmones vartojusius afrikansąafrikanų bei anglų kalbas. Prieš įsigalint šiam terminui, afrikansuafrikanų kalba kalbantys gyventojai buvo vadinami įvairiais vardais: būrais, pusiau sėsliais – keliaujančiais būrais (trekboers), Kapo olandais – gyvenančiais vakaruose. BūraiAfrikanai, kurie nuo [[XIX amžius|XIX]] amžiaus pirmosios pusės migravo į dabartinės PAR gilumą buvo vadinami vūrtrekeriais (voortrekkers).

AfrikaneriųAfrikanų kultūrinis atgimimas prasidėjo nuo [[1961]] metų, kai 1961 metų rinkimus laimėjo afrikaneriųafrikanų Nacionalinė Partija, tuometinė Pietų Afrikos Sąjunga išstojo iš Tautų Sandraugos ir tapo respublika. Tuo metu afrikansasafrikanū kalba buvo paskelbtas valstybine kalba, pradėtaspradėta mokyti mokyklose, buvo atidaryta daug afrikaneriųafrikanų mokyklų, suklestėjo kultūrinis gyvenimas.

[[ŽIV]] paplitimas tarp būrųafrikanų kur kas mažesnis, nusikaltimų būrai taip pat daro kur kas mažiau už [[negras|negrų]] tautas Pietų Afrikoje. Tam įtakos turėjo ir [[apartheidas]]. Būrai vertina savo tautinį identitetą ir siekia jį išsaugoti. Neseniai buvo bandoma sutapatinti afrikaneriusafrikanus ir afrikansu kalbančius Kapo spalvotuosius į vieną grupę – afrikanerius, tačiau dėl abiejų kultūrų skirtumo to pasiekti nepavyko.{{Faktas}}

Po to, kai į valdžią Pietų Afrikoje atėjo negrai, būraiafrikanai vėl neteko galios, imta naikinti jų kalbos įtaka – būrųafrikanų kalba pavadinti ir būrųafrikanų įkurti miestai pervadinami angliškais pavadinimais, griaunamos būrų didvyrių skulptūros, afrikansoafrikanų kalbą stengiamasi naikinti iki vien šeimose vartojamos kalbos statuso, anglų kalbą padarant [[lingua franca]] tarp visų Pietų Afrikos tautų. Prieš būrusafrikanus padaroma daug nusikaltimų, ypač žmogžudysčių ir išprievartavimų, procentas kur kas didesnis nei prieš kitus gyventojus([http://www.hnp.org.za/afrikaner/nov2k3/art.htm 1], [http://www.afrikanerfuture.info/artfarmers.htm 2]). Pasak būrųafrikanų kultūrinių organizacijų, būrųafrikanų fermeriai yra pasaulio žmonių grupė, kuriai priklausant didžiausia tikimybė žūti taikos metu. Dabar diskriminacija vykdoma ir valstybiniu mastu – apribotas procentas baltųjų (kurių daugumą Pietų Afrikoje sudaro būraiafrikanai), kuriuos leidžiama priimti kiekvienam universitetui, taip sukuriant didelį kiekį bedarbių jaunų būrųafrikanų ir atiduodant šias universitetų vietas ne tokiems gabiems negrams, kurių mokymosi rezultatai kur kas prastesni. Iš tradiciškai būrųafrikanų kontroliuojamų verslų renkami dideli mokesčiai, kurie vėliau paskirstomi negrų rajonų patogumui didinti.{{Faktas}} Anglų kilmės Pietų Afrikos gyventojai [[emigracija|emigruoja]] iš šalies atgal į savo istorinę tėvynę, tuo tarpu būraiafrikanai savo tėvyne laiko Pietų Afriką.

Dėl to, kad būraiafrikanai niekur nesudaro tikros gyventojų daugumos, skirtingai nei kitos PAR tautos, jų kultūros išlikimo perspektyvos dėl šios diskriminacijos yra miglotos, jau ir dabar afrikansasafrikanų kalba nebeįsisavina naujų terminų, ima vyrauti nuomonė, kad neva išlaikyti kalbą 4 milijonams žmonių (tiek yra būrųafrikanų) yra per brangu. Kai kurie būraiafrikanai siekia panaudoti savo santaupas, kad bendrai išsipirktiišsipirktų tam tikras gyventi netinkamas dykumas [[Šiaurės Kapas|Šiaurės Kape]] su siekiu ten pastatyti miestus ir sukurti būrųafrikanų daugumą. Taip buvo sukurtas [[Oranija|Oranijos]] miestas. Planuojama įkurti būrųafrikanų valstybė vadintųsi [[Volkštatas|Volkštatu]]. Tačiau net ir nemažai būrųafrikanų šiuos planus laiko pernelyg utopiniais. Tuo tarpu vyriausybė, nors ir kol kas nekovodama su tuo jėga, bando politinėmis priemonėmis kuo labiau apriboti šiuos planus (pvz., Oranijos savivaldybę bandoma sujungti su greta esančių negrų miestų savivaldybėmis, šitaip praturtėjęs išsilavinusių būrųafrikanų miestas savo mokesčiais turėtų išlaikyti ir skurdžius aplinkinius miestus). Bandoma Volkštato idėją paskelbti rasistine, nepaisant to, kad ji susieta tik su tauta, o ne rase.