Gorė sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
S
Gorė labiausiai žinoma dėl Vergų Namų ([[prancūzų kalba|pranc]]. ''Maison des esclaves''), kuriuos pastatė metisų šeima apie 1780 - 1784 m., kurie buvo naudojami saugoti pervežant vergus. Vergų Namai yra vienas seniausių salos pastatų. Dabar jis yra populiarus turizmo objektas. Nors gerai žinoma Vakarų pasauliui, Gorė sala iš tiesų buvo tik vienas iš daugelio vergų prekybos centrų ir žymiai mažesnis už [[Zanzibaras|Zanzibarą]] rytinėje Afrikos pakrantėje, kuris buvo didžiausias [[arabai|arabų]] valdomas vergų prekybos centras. Manoma, kad Zanzibaras buvo didžiausias vergų prekybos centras žmonijos istorijoje.
[[Image:Ile goree.jpg|thumb|200px|left|d'Estrées tvirtovė]]
Gorė sala buvo viena pirmųjų europiečių gyvenviečių Afrikoje. [[1588]] m. ją iš [[Portugalija|Portugalijos]] atėmė [[OlandijaNyderlandai]]. Po to salą susigrąžino portugalai ir ją vėl užėmė olandai, kurie ją pavadino Olandijos salos Goeree vardu. Roberto Holmso vadovaujami britai Gorė užėmė [[1664]] m., o [[Prancūzija]]i ji atiteko [[1677]] m. Prancūzai ją išlaikė iki [[1960]] m., kai Senegalas tapo nepriklausomu, išskyrus trumpas anglų okupacijas karuose su prancūzija tarp 1677 ir [[1815]] m.
 
Gorė sala buvo prekybos postas, priskirtas [[Sen Luji]], Senegalo kolonijos sostinei. Be vergų buvo prekiaujama bičių vašku, kailiais ir grūdais. Gyventojų skaičius (neskaitant pervežamų vergų) svyravo nuo kelių šimtų laisvų afrikiečių ir kreolų iki pusantro tūkstančio. Saloje retai pasitaikydavo europiečių. XVIII ir XIX a. Gorė buvo namai prancūzų kilmės kreolams ([[metisas|metisams]]), pirklių bendruomenei, turėjusiai ryšių su Sen Luji panašia bendruomene ir į pietus nuo [[Gambija (upė)|Gambijos]] ir toliau. Metisų moterys, vadinamos signarėmis (''signares'') nuo portugalų ''senhora'', buvo ypač svarbios miesto verslui. Signarėms priklausė laivai ir jos vadovavo vyrams klerkams. Jos taip pat puoselėjo madą ir pramogas.
3 538

pakeitimai