Nuodingieji augalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 15 metų
S
Botas: Automatinis teksto keitimas (-pvz. +pvz., )
S
S (Botas: Automatinis teksto keitimas (-pvz. +pvz., ))
Tų pačių medžiagų tam tikros dozės gali turėti gana skirtingą poveikį. Vienu atveju jos gali būti kaip nuodas, kitu - kaip svarbus vaistas. Be to, nuodingųjų medžiagų susikaupimo dinamika priklauso nuo ekologinių, meteorologinių sąlygų, nuo augalo išsivystymo fazės. Nustatyta, kad ta pati augalų rūšis, auganti vienose sąlygose, sukaupia daugiau veikliųjų medžiagų, kitose - žymiai mažiau. Dėl šios priežasties augalų toksiškumas taip pat yra nevienodas. Be to, labai nevienodai toksiškų medžiagų susikaupia vienų augalų [[pumpuras|pumpurų]] mezgimo, kituose žydėjimo, trečiuose - [[vaisius|vaisių]] nokimo metu. Džiūstant augalui kai kurios nuodingos medžiagos tampa neveiklios. Į šieną patekęs [[vėdrynas]] iš pradžių yra toksiškas, bet šienui džiūstant pasidaro nebekenskmingas gyvuliams.
 
Įvairūs gyvūnai gana nevienodai reaguoja į nuodingų augalų poveikį. [[Ožka (žinduolis)|Ožkos]] ir [[triušis|triušiai]] kartais suėda gana didelius nuodingųjų augalų kiekius, bet neapsinuodija. [[Varlės]] yra jautrios širdies grupės gliukozidams, tuo tarpu [[rupūžės]] į juos visai nereaguoja. Rupūžių odoje liaukos išskiria sekretines medžiagas, kurios nukenksmina nuodus ir šie tampa nebepavojingi. Žmonės į nuodus taip pat reaguoja nevienodai. Vieniems užtenka paliesti kokį augalą (pvz., [[rūta]]) ir suserga odos uždegimais. Tačiau kai nuolat gaunamos nedidelės nuodingųjų medžiagų dozės, organizmas pasidaro šioms medžiagoms nejautrus. Štai [[nikotinas]] yra stiprus nuodas, bet nedideli ir pastoviai gaunami jo kiekiai ūmaus apsinuodijimo nesukelia.
 
Nuodingieji augalai svarbūs ir kaip žaliava [[farmacija|farmacijos]] pramonei. Iš kai kurių gaminami gydomieji preparatai ([[vaistai]]).
174 866

pakeitimai