Jonas Alšėniškis: Skirtumas tarp puslapio versijų
n |
(Jokio skirtumo)
|
17:10, 11 vasario 2008 versija
| Jonas Alšėniškis | |
|---|---|
| Alšėniškiai | |
| |
| Hipocentauras (herbas) | |
| Mirė | 1402 m. Alšėnai |
| Tėvas | Algimantas Alšėniškis |
| Sutuoktinis (-ė) | Agripina Sudimantaitė |
| Vaikai | Andrius Alšėniškis Simonas Alšėniškis Mykolas Alšėniškis Julijona Aleksandras Alšėniškis |
Jonas Algimantaitis Alšėniškis (m. apie 1402 m.) – vienas Alšėnų kunigaikščių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Alšėniškių giminės pradininkas.
Biografija
Algimanto sūnus. Žmona Agripina Sudimantaitė buvo Vytauto žmonos Onos sesuo, duktė Julijona - Vytauto antroji žmona. Sūnūs Andrius Alšėniškis, Simonas Alšėniškis, Mykolas Alšėniškis, Aleksandras Alšėniškis. Katalikas, tačiau vaikai tapo stačiatikiais, jų palikuonys dar vadinami Olelkaičiais.
1379 m. Jogailos ir Kęstučio sutarties su Vokiečių ordinu sudarymo liudytojas. Ištikimai rėmė Vytautą, su juo 1383 m. ir 1389 m. bėgo į Prūsiją pas kryžiuočius. Už tai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila du kartus atėmė iš jo tėvoniją - Alšėnus, bet taikydamasis su Vytautu grąžindavo.
1385 m. Jogailos pasiuntinybės dėl jo vestuvių su Lenkijos karaliene Jadvyga narys, 1386 m. Jogailą lydėjo į Krokuvą. 1390 m. iš Prūsijos į Maskvą lydėjo Vytauto dukterį Sofiją, kuri 1391 m. ištekėjo už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I. Per Vytauto kovas su Vokiečių ordinu 1394 m. buvo patekęs į nelaisvę. Nuo 1396 m. Kijevo vietininkas, įsteigė Kijevo lotynų apeigų vyskupystę. Dalyvavo sudarant 1398 m. Salyno sutartį, 1401 m. Vilniaus-Radomo susitarimą. Sūnaus Andriaus duktė Sofija buvo Jogailos ketvirtoji žmona.[1]
Šaltiniai
- ↑ Edvardas Gudavičius Jonas Alšėniškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 629 psl.