Karaliaučiaus apygarda

Karaliaučiaus apygarda, Karaliaučiaus administracinė sritis (vok. Regierungsbezirk Königsberg) – 1818-1871 m. (formaliai nuo 1808 m. gruodžio 16 d.) Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871-1918 m. Vokietijos imperijos, 1918-1933 m. Veimaro respublikos, 1933-1945 m. Trečiojo reicho administracinis teritorinis vienetas. Centras – Karaliaučius.

Istorija

Sudaryta per 1815-1818 m. reformą po Vienos kongreso vietoje Rytų Prūsijos departamento. Apygardą administravo Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai, buvo pavaldi Berlyno generalinei direktorijai. Karaliaučiaus ir Gumbinės apygarda apėmė visą Senovės Prūsos teritoriją nuo Klaipėdos iki Vyslos.

1816 m. rugsėjo 1 d. prie Karaliaučiaus apygardos prijungta Klaipėdos apskritis, buvusi Lietuvos departamente – taip Karaliaučiaus apygardoje buvo sujungti Klaipėdos ir Karaliaučiaus uostai. Kaip kompensacija iš buvusio Rytų Prūsijos departamento sudarant Karaliaučiaus apygardą Gumbinės apygardai buvo priskirtos 13 lietuviškų parapijų dalys. 1818 m. Karaliaučiaus apygardos plotas buvo 23 000 km².

Apygardoje 1818 m. buvo 59 valsčiai su 163 palivarkais ir 1652 valstiečių aukininkų kaimais, iš viso apie 37 000 sodybų. Bajorų žemėse buvo 757 kaimai su 21 000 sodybų.

1848 m. apygardoje buvo 48 miestai su 203 000 civilių gyventojų ir 5513 kaimų, palivarkų bei vienkiemių su 635 000 gyventojų.

Bažnyčios ir mokyklos

1818 m. evangelikų liuteronų bažnyčių bei maldos namų miestuose buvo 65, jose dirbo 91 dvasininkas, kaimuose buvo 211 bažnyčių su 159 dvasininkais. Evangelikų reformatų bažnyčių bei maldos namų miestuose buvo 5, jose dirbo 7 dvasininkai ir kaimuose 3 su savo dvasininkais. Katalikų bažnyčių miestuose buvo 25, dirbo 59 dvasininkai, kaimuose – 104 su 12 dvasininkų. Menonitų susirinkimų namų mieste buvo l, sinagogų (tik miestuose) - 15. Apygardoje veikė 4 gimnazijos, 2 mokytojų seminarijos, 48 miesto mokyklos, 197 pradžios mokyklos 112 kaimų ir 85 miestų bei miestelių.

1848 m. apygardoje buvo 455 bažnyčios bei 1 maldos namai, 1549 mokyklos. Veikė 268 evangelikų liuteronų, 8 evangelikų reformatų ir 81 katalikų parapija.

Apskritys

Nuo 1815 m. Karaliaučiaus apygardai buvo priskirta 20 savivaldžių apskričių (Landkreis), turėjusių savo landratus:

Mažosios Lietuvos apskritys:

• Karaliaučiaus miesto apskritis
• Karaliaučiaus kaimiškoji apskritis
• Klaipėdos apskritis, iki 1816 m. rugsėjo 1 d. priklausė Lietuvos departamentui, kuris tuomet buvo pertvarkytas į Gumbinės apygardą
• Alnaštyno apskritis (Allensteino apskritis)
• Brunsbergo apskritis
• Frydlando apskritis
• Girdavos apskritis
• Heilsbergo apskritis
• Ylavos apskritis
• Labguvos apskritis
• Marungo apskritis
• Neidenburgo apskritis
• Ortelsburgo apskritis
• Osterodės apskritis
• Prūsų Olandijos apskritis
• Rastenburgo apskritis
• Rešliaus apskritis
• Šventapilės apskritis
• Vėluvos apskritis
• Žuvininkų apskritis

Gyventojai

1818 m. apygardoje gyveno 565 000 žmonės, iš jų 446 000 evangelikai, 116 000 katalikai, 2250 žydai (daugiausia Karaliaučiuje), 462 menonitai.

1848 m. surašymo duomenimis, gyveno 838 000 civilių gyventojų, iš jų 664 000 vokiečių, 133 000 lenkų ir 41 000 lietuvių. 1848 m. apygardoje gyveno 661 875 evangelikai, 171 000 katalikų (daugiausia lenkai) ir 5125 žydai.

1858 m. apygardoje buvo 929 841 gyventojų, iš jų 3324 lietuviai.