Anšliusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

324 baitai pašalinti ,  prieš 13 metų
turbūt viskas
(turbūt viskas)
[[Vaizdas:Österreich-Ungarns Ende.png|thumb|right|Austrijos-Vengrijos žlugimas]]
 
Taikos konferencijoje nuspręsta panaikinti [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperiją]] bei [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] valstybę, slaviškosios žemės buvo atiduotos naujai susikūrusioms [[Lenkija]]i ir [[Čekoslovakija]]i, o Pietų Europoje turėta slaviška teritorija įtraukta į [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] sudėtį. Likusios žemės - [[Austrija]] ir [[Vengrija]] buvo atskirtos, uždraudžiant vėl susivienyti į bendrą valstybę. Vokiškajai Austrijai ([[vokiečių kalba|vokiškai]] kalbančių [[austrai|austrų]] etninės žemės), kurią sudarė didesnioji dalis naujai įkurtos Austrijos valstybės, buvo uždrausta susijungti su Vokietija. Tai nulėmė [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] spaudimas, kadangi šalisšios šalys nenorėjo stiprios, suvienytos Vokietijos.
 
[[1934]] m. Austrijoje panaikinta demokratinė santvarka ir įvestas autoritarinis, Tėvynės Fronto (''Vaterländische Front'') partijos, [[austrų fašizmas|režimas]], jam vadovavo [[Engelbertas Dolfusas]] (''Engelbert Dollfuß''). Iš dalies Tėvynės Fronto valdymas padėjo išvengti Austrijos nepriklausomybės panaikinimo, nes 1933 m. į valdžią atėjusatėjusio [[Adolfas Hitleris|A. HitleriuiHitlerio]] 1933, irplanai jam žadantbuvo sukurti Didžiąją Vokietiją, Austrijojeprijungiant Austriją, o joje atsirado nemažai jošios idėjos šalininkų. Kita vertus, šalyje Dolfusas turėjo didelį autoritetą.
{{gcheck}}
 
Reikalai ėmė prastėti Dolfusui mirus [[1934]] m. mirus Dolfusui. Vis daugiau austrų ėmė simpatizuoti [[nacizmas|nacizmui]] [[1936]] m., Hitleriuikurį pristačiusreprezentavo pasauliui naują ir galingągalinga, [[militarizmas|militarizuotąmilitarizuota]] VokietijąHitlerio Vokietija.
[[1934]] m. Austrijoje panaikinta demokratinė santvarka ir įvestas autoritarinis, Tėvynės Fronto (''Vaterländische Front'') partijos, [[austrų fašizmas|režimas]], jam vadovavo [[Engelbertas Dolfusas]] (''Engelbert Dollfuß''). Iš dalies Tėvynės Fronto valdymas padėjo išvengti Austrijos nepriklausomybės panaikinimo, nes į valdžią atėjus [[Adolfas Hitleris|A. Hitleriui]] 1933, ir jam žadant sukurti Didžiąją Vokietiją, Austrijoje atsirado nemažai jo šalininkų. Kita vertus, šalyje Dolfusas turėjo didelį autoritetą.
 
Reikalai ėmė prastėti Dolfusui mirus [[1934]]. Vis daugiau austrų ėmė simpatizuoti [[nacizmas|nacizmui]] [[1936]] m., Hitleriui pristačius pasauliui naują ir galingą, [[militarizmas|militarizuotą]] Vokietiją.
 
== Anšliusas ==
Hitleris ilgai kurpė planusnorėjo suvienyti visas vokiškai kalbančias [[tauta]]s į vieną valstybę, tačiau ilgą laiką bijojo Vakarų valstybių. Pastebėjęs,Šios kadkita josvertus apsienakaro pradėti nenorėjo, tik siuntė protesto [[nota|notomis]]s, todėl Hitleris nusprendė prisijungti savoprijungti tėvynęAustriją prie Trečiojo Reicho.
 
=== Perspėjimai ir grasinimai ===
[[Adolfas Hitleris|Hitleris]] nujautė [[Austrija|Austrijos]] gyventojų nuotaikas ir vis labiau plintantį provokiškumą, kurį ypatingai skatino [[nacizmas|nacistinės]] grupelėsgrupuotės. Visgi Hitleris nesiryžo įžengtisiųsti į Austriją kariuomenės ir pasirodyti esąs agresorius. Tam reikėjo kokios nors rimtos priežasties.
 
[[Vaizdas:Inquart crop.jpg|thumb|right|A. Zeis-Inkvartas]]
1938 m. vasarį Hitleris susitiko su Austrijos nacistų lyderiu [[ArturuArtūru Zeis-Inkvartu]] (''Arthur Seyss-Inquart''), kuriam pažadėjo aukštą postą prijungtoje Austrijoje. Zeis-Inkvartas turėjo vadovauti sklandžiam anšliusui pačioje Austrijoje.
 
1938 m. vasario 12 d. Hitleris jau kalbėjosi su Austrijos kancleriu [[Kurtas Šušnigas|Kurtu Šušnigu]], kuriam aiškiai išdėstė savo reikalavimus - išlaisvinti visus įkalintus nacistų aktyvistus, legalizuoti [[Politinė partija|partijas]] (tarp jų ir nacistų), bei leisti joms dalyvauti Vyriausybės veikloje. Priešingu atveju Hitleris pagrasino [[intervencija]]. Šušnigas sutiko su visais jo reikalavimais ir paskyrė Zeis-Inkvartą užsienio reikalų ministru.
 
Šušnigas suprato, kad naujai paskirti ministrai pradeda veikti prieš jį, todėl tikėjosi sukelti austrų [[patriotizmas|patriotizmo]] bangą kaip atsvarą augančiai Vokietijos įtakai šalyje. Legalizuotos [[komunizmas|komunistų]] partijosir socialistų partijų nariai, suprasdami iš Vokietijos kylančią grėsmę pažadėjo paramą Šušnigo vyriausybei, taip pat paramą išreiškė ir socialistai. Kairiosioskairiosios partijos bijojo galimo susidorojimo naciams įvykdžius anšliusą.
 
=== Referendumo paskelbimas ir Hitlerio reakcija ===
Šušnigas iškėlė mintį dėlpasiūlė [[plebiscitas|plesbiscitoplesbiscitą]] Austrijos [[nepriklausomybė]]s klausimu. 1938 m. nacistai nebūtų jo laimėję. Referendumas turėjo įvykti 1938 m. kovo 13 d. Sužinojęs apie tokius Šušnigo ketinimus, Hitleris kovo 11 d. išsiuntė jam ultimatyvią notąultimatumą, kuriakuriame reikalavo atšaukti [[referendumas|referendumą]], nes jo Vokietijos valdžia visvienvis vien nepripažins. Jame taip pat buvo reikalaujama visą valdžią perduoti Austrijos nacistams, arba ruoštis greitai Vokietijos invazijai.
 
Tuo pat metu Vokietijoje propagandos ministras [[Jozefas Gebelsas]] (''Joseph Goebbels'') liepė spaudoje paskelbti fiktyvius straipsnius, esą Austrija yra ant [[pilietinis karas|pilietinio karo]] ribos ir kad austrai šaukiasi [[vermachtas|Vermachto]] paramos. [[Žiniasklaida|Žiniasklaidos]] priemonės skelbė, kad vokiečių dalinių prašoma atstatyti tvarką ir ramybę.
Hitlerio [[ultimatumas|ultimatumui]] priimti ar atmesti buvo skirtos dvi valandos. Tačiau Hitleris nurodė, kad jau išsiuntė kariuomenės dalinius į Austriją, nesvarbu, ar Šušnigas priims ultimatumą, ar ne.
 
Suprasdamas, kad nei iš [[Prancūzija|Prancūzijos]], nei iš [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nesulauks paramos nesulauks, 1938 m. kovo 11 d. vakarą Šušnigas atsistatydino iš valstybės kanclerio pareigų. Jis visgi pareiškė sutinkąs su vokiečių reikalavimais, kadsiekiant išvengtųišvengti masinių austrų skerdyniųžudynių. Austrijos prezidentas Vilhelmas Miklas tą pačią dieną Zeis-Inkvartą patvirtino naujuoju Austrijos kancleriu.
 
=== Militaristinis anšliusas ===
Nors Austrijoje valdžią ir perėmė nacistas Zeis-Inkvartas, vokiečių daliniai daliniai įžygiavo į šalies teritoriją, kad prijungimas būtų baigtas iki galo. Pajėgų įžengimasįvedimas patvirtino faktą, kad Austrija tapo nacistine šalimi, dabar jau ir įtraukta į Trečiąjį Reichą. Tai - militaristinis anšliusas, kurio tikslas buvo įtvirtinti visišką Hitlerio valdžią šalyje.
[[Vaizdas:Stimzettel-Anschluss.jpg|thumb|right|Nacių organizuoto referendumo balsavimo lapelis]]
 
1938 m. kovo 12 d. aštuntoji Vermachto armija peržengė Austrijos_VokietijosAustrijos—Vokietijos sieną. Jokio pasipriešinimo iš austrų pusės nebuvo sulaukta., priešingai Vermachto daliniai tuobuvo tarpu pasitiktisutikti su gėlėmis ir nacistiniais "[[Heil Hitler]]" šūkiais. Tą pačią dieną pats Hitleris atvyko į Austriją ir [[Lincas|Linco]] rotušės aišktėjeaikštėje pasakė kalbą. Tuo metu Austrijoje buvo prasidėjusi masinė euforija.
 
1938 m. balandžio 10 d. nacių iš esmės naujai sušauktame referendume, kuris turėjo „nuspręsti“, ar Austrijai jungtis su Vokietija, anšliusui, oficialiais duomenimis, anšliusui pritarė 99,73 % visų balsavusiųjų. Referendumo metu vykdyta griežta kontrolė, visi nepalankiai naciams nusiteikę gyventojai buvo areštuojami, jiems visaipbuvo trukdoma dalyvauti ir balsuoti.
 
Austrija paskelbta Trečiojo Reicho provincijos Ostmarko dalimi, o Zeis-Inkvartas paskelbtas gubernatoriumi. Tais pačiais metais pradėtas vykdyti masinis [[teroras]] prieš [[žydai|žydus]] ir komunistus, panaikinta Austrijos [[konstitucija]] ir įvesti Vokietijos įstatymai.
 
== Anšliuso pasėkmėspasekmės ==
Anšliusas įvyko be jokio Tautų Sąjungos prieštaravimo. Iš didžiųjų valstybių tik [[Sovietų Sąjunga]] paskelbė protestą. Sėkminga operacija, sulaužiusi Versalio taikos sutartį, paskatino Hitlerį tolimesnei ekspansijai į Rytus, mat jis galutinai suvokė, kad gali manipuliuoti britais ir [[prancūzai]]s, gasdindamasgąsdindamas juos nauju karu, kurio šiejie norėjo išvengti bet kokia kaina.
 
Austrijoje 1938 m. gyveno 6 milijonai žmonių. Vokietija pasipildė naudingais ištekliais ir austrų pramonės įmonėmis.
 
Iš Vokietijos Austrija buvo išvaduota tik 1945 m., o nepriklausomybę atgavo dar po dešimties metų.
 
=== Aukos teorija ===
Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki šių dienų austrai teigęteigia tapę pirmosiomis nacizmo aukomis, mat pati pirmoji Hitlerio invazija į užsienį prasidėjo būtent Austrijoje. Tačiau negalima vienareikšmiškai remti šios „aukos teorijos“. 1938 m. anšliuso metu dauguma austrų džiugiai sutiko susijungimo su [[Vokietija]] faktą. Kita vertus, patriotinis austrų judėjimas, nukreiptas prieš nacizmą rodo buvus ir nemažos rezistencijos.
 
Reikia pripažinti, kad anšliusasAnšliusas pagal tarpukario teisę buvo neteisėtas veiksmas, mat jis prieštaravo taikos sutartims, sudarytoms su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.
 
[[Kategorija:Trečiasis reichas]]
2 371

pakeitimas