Penki geri imperatoriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
Trintukas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 5:
== Istorinis vertinimas ==
Iš [[Edward Gibbon|Edvardo Gibono]] „Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo istorija“:
<blockquote>''Jei žmogus būtų paprašytas nurodyti pasaulio istorijos laikotarpį, kurio metu žmonija buvo laimingiausia ir labiausiai klestinti, be dvejonės nurodytų laikotarpį trukusį nuo [[Domicijanas|Domicijano]] mirties iki Komodo atėjimo į valdžią. Visą Romos imperiją valdė absoliuti valdža, vadovaujama dorybės ir išminties. Armijos buvo sutramdomos tvirtos, bet švelnios keturių vėliau valdžiusių imperatorių, kurių asmenybė ir valdžia kėlė pagarbą. Civilinio administravimo formos buvo atydžiai prižiūrimos Nervos, Trajano, HadrianoAdriano ir AntonijųAntoninų, kuriuos džiugino laisvės idėja ir kurie buvo patenkinti save laikydami atsakingais įstatymų pasiuntiniais. Šie valdovai, verti Romos respublikos atkūrimo garbės, padarė tų laikų romėnus galinčius džiaugtis racionalia laisve.''</blockquote>
Tačiau dabartiniai istorikai ne visai sutinka su Gibono vertinimu. Šių imperatorių valdžioj buvo daugiau žmonių nei keletas turtingų žmonių, paminėtų istoriniuose įrašuose. Didžioji likusiųjų dalis buvo žemdirbiai ar nuo jų priklausantieji, kurie gyveno pagal valdžios pareigūnų užgaidas ar nesulaikomų plėšikų, kurių buvo ne mažiau nei kitais laikais. Ar tie žmonės buvo laimingi, ar kentėjo yra istorinių ginčų tema. Bet kokiu atveju ne tik pavergti žmonės, bet ir [[barbarai|barbarų]] gentys (pvz.: [[germanai]]) arba patys trokšdavo tapti romėnais arba greitai tapdavo pusiau romėnais užkariavę byrančios imperijos dalį, o tai įrodymas, kad romėnų socialinis-ekonominis gyvenimas pagal to meto standartus buvo labai geras.