Vičiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pap. |
S red. |
||
Eilutė 10:
Dėl patikimų žinių stokos sunku atsekti Vičiūnų istorijos pradžią. Kraštotyrininkas Pranas Juozapavičius rašė, jog pirmąją, vadinamąją „privačią“ gyvenvietę bus įkūrę iš aplinkinių dvarų pabėgę [[baudžiauninkai]] valstiečiai, tapę žvejais ir sielininkais. Ant Nemuno kranto, dabartinėje vandenvietės teritorijoje, jie pasistatė pirmuosius namus, įkūrė sielių perrišimo punktą, įrengė [[vytinė|vytinių]] prieplauką, pastatė karčemą su nakvynės kambariais ir kt.
Anot kraštotyrininko, šalia pirmosios gyvenvietės valstybiniai valstiečiai įkūrę antrąją gyvenvietę. Joje Panemunės savininkai Simonas Sirutis, vėliau Karolis Prozoras įrengę vasaros stovyklą, kurioje jauni kariai, vadinami ''vyčiais'', buvo mokomi kariauti. Prie šios stovyklos pastatyta keletas pastatų. Matyt, nuo vytinių prieplaukos ar vyčių stovyklos ir kilo
Istoriniuose dokumentuose Vičiūnai pirmą kartą paminėti [[1787]] m. Panemunės dvaro ir miestelio savininko Juozapo Prozoro dovanojimo akte. [[1827]] m. visuotinio [[Lenkijos karalystė]]s gyventojų bei gyvenviečių surašymo duomenimis, gyvenvietę išties sudarė du kaimai – privatus ir valstybinis. Privačiame buvo 5 sodybos ir 36 gyventojai, valstybiniame – 4 sodybos ir 50 gyventojų. Pagal [[1847]] m. [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijos]] dvarų ir kaimų sąrašą privatus kaimas buvo Panemunės [[valsčius|valsčiuje]] ir priklausė Panemunės dvarui, valstybinis kaimas – [[Pažaislis|Pažaislio]] valsčiuje ir priklausė Pažaislio dvaro [[palivarkas|palivarkui]].
| |||