Feliksas Bielinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n. |
pap. |
||
Eilutė 9:
Baigęs universitetą, vadovavo [[Raudondvaris|Raudondvario]] vaikų prieglaudos remonto darbams. [[1933]]–[[1934]] m., atlikdamas karinę prievolę, tarnavo Karo butų valdyboje. Čia sudarė keleto karinių objektų darbo brėžinius: trijų tipinių kariuomenės kepyklų, tipinio pulko štabo, karininkų vilos [[Palanga|Palangoje]].
1934–[[1938]] m. dirbo Statybos ir sauskelių inspekcijos statybos inžinieriumi, o nuo 1935 m. – ir sauskelių viešųjų darbų referentu. Kartu su inž. Alfonsu Barausku vadovavo [[Žemaičių plentas|Žemaičių plento]] statybai.
1938–[[1940]] m. – [[Kauno miesto savivaldybė]]s architektas ir projektavimo dalies vedėjas. 1940 m. ir [[1944]]–[[1946]] m. – Kauno miesto vyriausiasis architektas. [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais dirbo Statybos valdyboje trobesių projektavimo skyriaus vedėju. 1944–[[1950]] m. dėstė [[Kauno universitetas|Kauno valstybiniame universitete]], [[1951]]–[[1963]] m. – [[KPI|Kauno politechnikos institute]]. Docentas ([[1948]] m.), menotyros mokslų kandidatas ([[1954]] m.). 1963–[[1980]] m. dirbo Statybos ir architektūros institute. [[Lietuvos SSR]] nusipelnęs architektas ([[1974]] m.).
eilutė 15 ⟶ 17:
==Projektai==
Tarpukario metais F.Bielinskis buvo vienas žymiausių mokyklų projektuotojų Lietuvoje. Pagal jo projektus pastatyta [[Kėdainių gimnazija]] ([[1937]] m.; 1944 m. susprogdinta), [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija]] ([[1936]] m., pastatyta 1938 m.), mokyklos Kaune (1938 m.), Palangoje, [[Šventoji (gyvenvietė)|Šventojoje]], [[Šilutė]]je, [[Vievis|Vievyje]], taip pat tipinės 1–4 klasių pradžios mokyklos, pritaikytos kaimo sąlygomis. Išplanavo ir įrengė 3 stadionus: 10 ha Ukmergėje ([[1932]] m.), 8 ha Kaune prie [[LKKA|Kūno kultūros rūmų]] (1935 m.), [[Alytus|Alytuje]] (1936 m.).
Užbaigė [[Stasys Kudokas|Stasio Kudoko]] pradėtą kurti [[Žaliakalnis|Žaliakalnio]] vandentiekio stoties kompleksą: rekonstruotas rezervuaras (buvęs [[Kauno tvirtovė]]s fortas), pastatytas trijų aukštų gyvenamasis namas stoties darbuotojams (1938 m., Aukštaičių g. 43). Rezervuaro pastato išorėje įkomponavo [[Bronius Pundzius|Broniaus Pundziaus]] skulptūrą „Vandens nešėja“.
Aktyviai dalyvavo rengiamuose projektavimo konkursuose, septyniuose laimėjo pirmąsias premijas: banko [[Tauragė]]je (1935 m.), Loido bendrovės Kaune (1936 m.), technikos mokyklos Kaune (1936 m.), [[Panevėžys|Panevėžio]] muziejaus (1938 m.), gimnazijos Kėdainiuose (1936 m.), Prekybos ir pramonės rūmų Kaune (1938 m.), lietuviškos sodybos (1940 m.).
Dalyvavo tarptautiniame [[KMU klinikos|universiteto klinikų]] projektavimo konkurse, pelnė trečiąją premiją (1937 m.). Pagal F.Bielinskio projektą klinikų komplekse pastatytas Patologinio anatomikumo pastatas. Sudarė [[Biržai|Biržų]] ir [[Šiauliai|Šiaulių]] ligoninių, Kauno [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] chirurginės ligoninės projektus (neįgyvendinti).
Parašė straipsnių apie liaudies architektūrą, statybą, rajoninį planavimą, landšafto bei rekreacinę architektūrą. Su kitais parengė albumus „Lietuvių liaudies menas. Architektūra“ (2 knygos, [[1957]]–[[1965]] m.) ir „Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra“ ([[1970]] m.).
==Literatūra==
*[[Jolita Kančienė]]. Lietuvos statybos ir architektūros meistrai: Feliksas Bielinskis // Statyba ir architektūra. 1989, Nr.6, p.26
[[Kategorija:Lietuvos architektai|Bielinskis, Feliksas]]
| |||