Teisės norma: Skirtumas tarp puslapio versijų

• '''hipotezė''' - teisės normos dalis, nurodanti faktines aplinkybes, kurioms atsiradus galioja teisės norma. Ja nurodomos sąlygos (gyvenimiškos aplinkybės), kurioms esant kurioms esant galima įgyvendinti poelgio taisykles – vykdyti, laikytis, taikyti šias taisykles. Pagal savo struktūrą hipotezės gali būti: santykinai apibrėžtos; visiškai apibrėžtos; absoliučiai apibrėžtos. ▼

• '''dispozicija''' - pagrindinė ir privaloma teisės normos dalis, kurioje įtvirtinta elgesio taisyklė, subjektų teisės ir pareigos. Ja nurodoma pati elgesio taisyklė - veikimas ar neveikimas, kuria galioja atlikti teisės norma ir kuria privalo atlikti tie, kuriems norma yra adresuojama. Dispozicijų rūšys: visiškai ir santykinai apibrėžtosios, blanketinės. ▼

• '''sankcija''' - teisės normos dalis, nurodanti poveikio priemones, laikomas, kai nesilaikoma teisės normų reikalavimų. Atsižvelgiant į poveikio rūšį, sankcijos gali būti: baudžiamosios, administracinės, drausminės ir turtinės.▼

'''Administracinės teisės normos gali būt skirstomos atsižvelgiant į skirtingus pagrindus ar kriterijus. Teisinėje literatūroje dažniausiai jos grupuojamos:'''▼

1) pagal taikymo sferą. Taikytinos visoje valstybės teritorijoje. Dažniausiai priskiriamos teisės normos, nustatančios valstybės subjektų teisinę padėtį, valdymo organų formavimo forma bei kompetenciją. ▼

2) '''teisės normos, taikomos konkrečioje valstybės valdymo sferoje arba valstybės valdymo šakose:'''a) teisės normos, veikiančios ūkio valdymo srityje. Tai yra finansai, transportas, turizmas, statistika, aplinkosauga, statyba, energetika – viskas, kas susiję su ūkiu.▼

b)teisės normos, veikiančios teisinėje socialinėje srityje. Tai teisės normos, tampriai susijusios su rekreacijos ir turizmo aplinka. Tai yra švietimas, mokslas, kultūra, socialinė apsauga, sportas... Tai yra nemažai sričių, kurios apima kelionės sudarymą.▼

c) teisės normos, veikiančios politinėje veikloje arba politinės administracijos sferoje: vidaus reikalų sferoje, teisingumo, valstybės reikalų, krašto apsaugos, užsienio sferose.▼

b) procesinės;▼

c) nustato subjektų teisinę padėtį (teises ir pareigas);▼

d) nustato tvarką, pagal kurią įgyvendinamos materialinės teisės normos.▼

'''4) pagal taikymo sferą:'''a) bendrosios normos, kurios reguliuoja grupę vienarūšių santykių arba nustato tam tikrus bendrus reguliavimo pagrindus.▼

b) specialios normos, kurių paskirtis konkretizuoti bendrųjų normų taikymą, atsižvelgiant į visuomeninių santykių ypatumus.▼

c) ypatingosios normos. Jos taikomos tam tikrais išimtinais atvejais. Pvz.: išorinių valstybės sienų uždarymas dėl epidemijos, draudimas importuoti tam tikrus daiktus ar produktus iš kitų valstybių.▼

a) į tas teisės normas, kurios nustato valdymų teisinę padėtį.▼

b) tarnautojų administracinį teisinį statusą nustatančios normos.▼

c) vietos savivaldos teisine padėtį nustatančios teisės normos.▼

d) teisės normos, nustatančios visuomeninių organizacijų teisinę padėtį valdymo sferoje.▼

e) tesės normos, nustatančios piliečių ir fizinių asmenų teisinį statusą.▼

'''6) teisės normos, pagal teisinio poveikio subjektams pobūdį:'''▼

a) įpareigojančios teisės normos;▼

b) įgalinančios teisės normos;▼

c) draudžiamosios teisės normos;▼

d) rekomendacinės teisės normos▼

Be nurodytų rūšių, administracinės teisės normos dar gali būti skatinamosios ir rekomendacinės. Skatinamose normose numatytos skatinamosios priemonės subjektams. Rekomendacinėse normose subjektams siūloma atlikti tam tikrus veiksmus. Jos nėra privalomos ir iš esmės taikomos nepavaldiems subjektams. [7, p. 139]▼