Vičiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
perkeliu nuorodą |
pap. |
||
Eilutė 1:
{{otheruses}}
'''Vičiūnai''' – [[Kaunas|Kauno]] miesto dalis kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, [[Panemunės seniūnija|Panemunės seniūnijoje]]. Plotas 4,66 km². 2,5 tūkst. gyventojų.
▲[[Vaizdas:Viciunai 2006-07-09.jpg|thumb|200px|[[Koplytstulpis]] Vičiūnuose]]
==Istorija==
[[Category:Kauno miesto dalys]]▼
Dėl patikimų žinių stokos sunku atsekti Vičiūnų istorijos pradžią. Kraštotyrininkas Pranas Juozapavičius rašė, jog pirmąją, vadinamąją „privačią“ gyvenvietę bus įkūrę iš aplinkinių dvarų pabėgę [[baudžiauninkai]] valstiečiai, tapę žvejais ir sielininkais. Ant Nemuno kranto, dabartinėje vandenvietės teritorijoje, jie pasistatė pirmuosius namus, įkūrė sielių perrišimo punktą, įrengė [[vytinė|vytinių]] prieplauką, pastatė karčemą su nakvynės kambariais ir kt.
Anot kraštotyrininko, šalia pirmosios gyvenvietės valstybiniai valstiečiai įkūrę antrąją gyvenvietę. Joje Panemunės savininkai Simonas Sirutis, vėliau Karolis Prozoras įrengę vasaros stovyklą, kurioje jauni kariai, vadinami ''vyčiais'', buvo mokomi kariauti. Prie šios stovyklos pastatyta keletas pastatų. Matyt, nuo vytinių prieplaukos ar vyčių stovyklos ir kilo Vytėnų gyvenvietės pavadinimas.
Istoriniuose dokumentuose Vičiūnai pirmą kartą paminėti [[1787]] m. Panemunės dvaro ir miestelio savininko Juozapo Prozoro dovanojimo akte. [[1827]] m. visuotinio [[Lenkijos karalystė]]s gyventojų bei gyvenviečių surašymo duomenimis, gyvenvietę išties sudarė du kaimai – privatus ir valstybinis. Privačiame buvo 5 sodybos ir 36 gyventojai, valstybiniame – 4 sodybos ir 50 gyventojų. Pagal [[1847]] m. [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijos]] dvarų ir kaimų sąrašą privatus kaimas buvo Panemunės [[valsčius|valsčiuje]] ir priklausė Panemunės dvarui, valstybinis kaimas – [[Pažaislis|Pažaislio]] valsčiuje ir priklausė Pažaislio dvaro [[palivarkas|palivarkui]].
Iki [[XIX a.]] antros pusės vidurio žymiai išaugo privatūs Vičiūnai. [[1878]] m. juose buvo 56 sodybos ir 127 gyventojai, valstybiniuose – tik 6 sodybos ir 58 gyventojai. Abu kaimai jau priklausė [[Freda|Fredos]] valsčiui. Statant [[Kauno tvirtovė|Kauno tvirtovę]], į pietus nuo tuometinio Vičiūnų kaimo pastatyta VI baterija (iki [[1889]] m.), į ją nutiestas karinis kelias – dabartinis Baterijos plentas. Išlikusi paskutiniojo Kauno tvirtovės komendanto generolo Vladimiro Grigorjevo medinė vila (Stirnų g. 6).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Vičiūnai atiteko [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] Aukštosios Panemunės valsčiui. [[1923]] m. kaime buvo 41 sodyba su 297 gyventojais, iki [[1928]] m. sodybų skaičius sumažėjo iki 34. [[1932]] m. sudarytas Vičiūnų žemės išskirstymo vienkiemiais planas. Kaimui paskirta 104,344 ha žemės tarp Nemuno (nuo dabartinės Taurakiemio g. šiaurėje), [[Zuikinė]]s ir Piliakalnio vienkiemių (iš pietų) bei J.Basanavičiaus šilo (iš vakarų). Palei Nemuną palikta 20 m pločio pakrantė – vadinamas vieškrantis. Žemės masyvas iki [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] sanatorijos pietuose padalytas į 65 įvairaus dydžio sklypus. [[1934]] m. [[gegužės 3]] d. Vyriausioji žemės tvarkymo komisija galutinai patvirtino Vičiūnų kaimo išskirstymo vienkiemiais ir kelių sutvarkymo projektą. Šis projektas davė pradžią dabartiniam gyvenvietės išplanavimui, jos užstatymui ir gatvių tinklui.
==Literatūra==
*Eugenijus Rūkas. Kauno priemiesčiai: praeitis ir problemos. Vičiūnai ir J.Basanavičiaus šilas // [[Kauno diena]]. 1996 m. balandžio 13 d., p.22
| |||