Vaisiakūnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Algirdas (aptarimas | indėlis)
Išmečiau rinki, jis netipiškas šioje nuotraukoje
perkeliu į apačią, nes keistasis grybas užvažiuoja ant teksto kitaip
Eilutė 1:
[[Image:KeistasGrybasKeistasGrybas2.jpg|thumb|right|300px|Vaisiakūnio dalys: 1. [[Kepurėlė]], 2. Apvalkalo liekanos, 3. Šydas, 4. Kotas, 5. Išnara]]
 
'''Vaisiakūnis''' - paviršinė [[grybas|grybo]] grybiena, kurią sudaro [[kepurėlė]] ir kotas. Vaisiakūniai yra įvairios formos - ausies, kanopos, taurelės, rutulio, vėduoklės ir kt.; jis formuojasi iš vegetatyvinės grybienos. Vaisiakūnis sudarytas iš gausiai išsišakojusių ir susipynusių [[hifas|hifų]], kurie šiek tiek primena aukštensiųjų [[augalas|augalų]] [[audinys|audinius]], tačiau su jais nieko bendro neturi. Vaisiakūnių hifų [[ląstelė|ląstelės]] skiriasi ilgiu, pločiu, forma, jų sienelės nevienodo storio.
Eilutė 8:
* [[Kepurėlė]].
* '''Trama''' - vaisiakūnio sterilioji, nevaisingoji dalis, esanti po kepurėlės luobele. Kartais vadinama mėsa. Ji sudaryta iš įvairaus skersmens plonasienių ir storasienių, standžiau ar puriau susipynusių hifų. Pagal tai, kaip hifai susipynę trama gali būti minkšta, kieta, trapi, tampri, puri, sausa, sultinga. Be to, atskirų rūšių trama skiriasi spalva, kvapu, skoniu.
[[Image:Lakstelinis_himenoforas.jpeg|thumb|left|150px|Lakštelinis himenoforas]]
[[Image:Vamzdelinis_himenoforas.jpg|thumb|left|120px|Vamzdelinis himenoforas]]
* '''Himenoforas''' - svarbiausia kepurėlės dalis. Jo paviršiuje yra vaisinis sluoksnis, gaminantis [[spora|sporas]]. Himenoforas būna trijų tipų: ''lakštelinis'' (nuo centrinės kepurėlės dalies link kraštų lakšteliai eina spinduliškai, pvz. [[piengrybis|piengrybiai]], [[ūmėdė|ūmėdės]], [[baltikiniai|baltikai]] ir kt. ''Vamzdelinis'' sudarytas iš daugybės smulkių vamzdelių, kurie glaudžiai tarp savęs suaugę šonais, pvz. [[baravykas|baravyko]], [[lepšė|lepšės]], [[raudonikis|raudonviršio]]. Kai kurių [[papėdgrybiai|papėdgrybių]] himenoforas sudarytas iš minkštų, trapių, lengvai nusitrinančių dyglelių. Toks himenoforas vadinamas ''dygliniu''.
* '''Himenis'''. Himenoforo paviršius padengtas vaisiniu sluoksniu - himeniu, kuriame užauga ir subręsta sporos, todėl jis yra svarbiausia vaisiakūnio dalis.
eilutė 16 ⟶ 14:
* '''Išnara''' - apatinė dalis, apgaubusi sustorėjusį koto pagrindą. Ji būdinga [[musmiriniai|musmirėms]].
* '''Šydas''' - plėvelė, jungianti koto viršutinę dalį su [[kepurėlė|kepurėlės]] kraštais. Kepurėlei augant platyn, šydas atitrūksta nuo kepurėlės krašto ir lieka kaboti ant koto rinkio pavidalu. Šydas būdingas [[musmirė|musmirėms]], [[žvynabudė|žvynabudėms]], [[skujagalvė|skujagalvėms]], [[kazlėkas|kazlėkams]] ir kt.
[[Image:Lakstelinis_himenoforas.jpeg|thumb|left|150px|Lakštelinis himenoforas]]
[[Image:Vamzdelinis_himenoforas.jpg|thumb|left|120px|Vamzdelinis himenoforas]]
[[Category:Grybai]]