Kapitalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
Rinka kapitalizme suprantama kaip teikianti informaciją, ką, kiek, kaip ir kuo gaminti, o pagrindinė [[valstybė]]s funkcija – užtikrinti tobulą ir sąžiningą [[Konkurencija|konkurenciją]], laiduoti privačios veiklos galimybes, užtikrinti vienodas „žaidimo taisykles“ visiems rinkos dalyviams.
Daugelis teorijų, kurios vėliau buvo pavadintos kapitalizmo teorijomis atsirado [[XVIII amžius|XVIII]]-[[XX amžius|XX a.]], po to kai prasidėjo pramoninis perversmas ir plėtėsi Europos [[imperializmas]] (tarp pagrindinių autorių – [[Adam Smith|A.Smitas]], [[Davidas Rikardas|Rikardo]], [[Karlas Marksas|K.Marksas]]), po Didžiosios krizės (pvz., [[Keinsas]]) ir [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu ([[Hajekas]], [[Frydmanas]]). Šie teoretikai kapitalizmą apibūdino kaip ekonominę sistemą, kurioje kapitalas yra privati nuosavybė, o ekonominiai sprendimai yra lemiami rinkos, t.y. susitarimų tarp pirkėjų ir pardavėjų.
Rinkos ekonomikai būdinga asmeninės iniciatyvos laisvė ir jos skatinimas, individo laisvė, verslininkystės dvasia bei įstatymais įtvirtintos nuosavybės ir sutarties garantijos, institucijos. [[laisvoji rinka|Laisvosios rinkos]] šalininkai (kaip ir visi ekonomikos mokslo atstovai) teigia, kad kapitalizmas, rinkos ekonomika sukuria tinkamesnes prielaidas didesniam ekonominiam augimui ir privačiai asmens veiklai (verslui, profesijai, darbui) nei valstybės reguliavimu pagrįsta ekonomika, kurioje yra didesnis valdžios kišimosi laipsnis.
| |||