'''Karšuva''', vakarinių lietuvių (*''karšuvių''), arba (istorinių) vakarinių žemaičių [[subetnosas|subetnoso]], t. y., X/XI−XIII a. sulietuvėjusių [[Žemaičių aukštumos senkapių kultūra|Žemaičių aukštumos senkapių kultūros]] nešėjų palikuonių gyventa [[LDK]] administracinė ir etnokultūrinė sritis, kurį laiką tikriausiai turėjusi ir [[kunigaikštystė]]s statusą. Dauguma istorikų Karšuvą lokalizuoja ne visame minėtos kultūros areale, o tik jo pietinėje pusėje (tiksliau, teritorijoje tarp [[Dubysa|Dubysos]] ir [[Kuršių marios|Kuršių marių]] /tarp Dubysos ir [[Minija|Minijos]]); kai kurie tyrinėtojai (ypač lenkų istoriko H. Lovmianskio sekėjai), kalbėdami apie XIII-XIV a. [[Žemaitija|Žemaičių]] teritorinę struktūrą, Karšuvos „žemę“, arba kunigaikštystę, prilygina Varnių (Medininkų), Raseinių, Šiaulių, Knituvos ir kt. nedidelėms vakarinių lietuvių „žemėms“, arba „valsčiams“.
