Angliavandenilis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ga:Hidreacarbón, ro:Hidrocarbură |
==Angliavandenilių rušys== skyrelis įdetas |
||
Eilutė 1:
'''Angliavandenilis''' – [[cheminis junginys]], sudarytas tik iš dviejų [[Cheminis elementas|cheminių elementų]]:
[[Image:Kalottenmodell Benzol.png|thumb|Benzolo modelis]]
==Angliavandenilių rušys==
Angliavandeniliai gali būti [[Alifatinis|alifatiniai]] arba [[Aromatinis|aromatiniai]] junginiai. Aromatiniai junginiai turi bent vieną aromatinė [[Molekulinė grupė|grupė]] kurnors jų [[Cheminė struktūra|cheminėje struktūroje]]. Angliavandeniliuose, dažniausia aromatinės grupės yra [[Benzenas|benzeno]] žiedai. Aromatininės grupės yra nesočiuosios. Alifatiniai angliavandeniliai neturi jokių aromatinių grupių. Alifatiniai angliavandeniliai gali būti sočiuosiai arba nesočiuosiai. Sočiuosiai negali priimti daugiau vandenilio (neardant anglių atomo sudetį), o nesočiuosiams galima prideti nors du (ar daugiau) [[Atomas|atomus]] vandenilio į jų cheminė struktūrą per [[Cheminė reakcija|cheminė reakciją]].
Alifatini angliavandeniliai gali būti toliau skyrstyti į [[Alkanas|alkanus]], [[Alkenas|alkenus]] (kartais vadinami ''olefinai''), ir [[Alkynas|alkynus]]. Alkanai turi tik viengubus [[Cheminis ryšis|cheminius ryšius]] ir tai yra sočiuosiai. Alkenai turi bent vieną dvygubą anglio-anglio (C=C) cheminį ryšį (be jokių trigubinių ryšių) kuri galima hydrogenuoti kad priimtu vandenilio atomus; tai alkenai yra nesočiuosiai. Alkynai yra turi bent vieną trigubą anglio-anglio cheminį ryšį kuri galima hydrogenuoti kad priimtu vandenilio atomus; tai alkynai yra nesočiuosiai. Nors aromatiniai junginiai turi aromatinius atomų žiedus, alifatiniai angliavandeniliai gali netureti arba tureti atomų žiedus (nearomatinius). Alkanai su žiedais gali vadintis ''cikloalkanai'', o alkenai su žiedais gali vadintis ''cikloalkenai''. Aromatiniai žiedai gali būti sujungti su alifatinem molekulių grupėm, bet toke angliavandeniliai vis del to skaitosi aromatiniai. Pavyzdžiui, etilo grupė yra alifatinė grupė, bet etilbenzenas skaituosi aromatinis angliavandenilis del to kad turi benzeno žiedą.
Alkanų pavyzdžiai yra [[metanas]], [[etanas]], [[propanas]], [[butanas]] ir [[izobutanas]] (metilpropanas), ir tt. Cikloalkanų pavyzdžiai prasideda su ciklopropanų, metilciklopropanų, butanų, ir tt. Alkenų pavyzdžiai yra [[etilenas]] (etenas), [[propilenas]] (propenas), ivairus [[butilenai]] (butenai), [[butadienas]], [[izoprenas]], ir tt. Alkynų pavyzdžai yra [[acetilenas]] (etynas), [[propynas]], ir tt. Aromatinių angliavandenilių pavyzdžai yra [[benzenas]], [[toluenas]] (metilbenzenas), etilbenzenas, [[stirenas]] (vinilbenzenas), [[naftalenas]], ir [[antracenas]].
[[Polimerai]] sudaryti tik iš anglies ir vandenilio irgi skaitosi angliavandeniliai. Daug [[Monomeras|monomerų]] padaryti polimerus yra angliavandeniliai; pavyzdžiui, etilenas, propilenas, stirenas, 1,3-butadienas, ir izoprenas.
==Angliavandenilių savybės==
Angliavandenilių [[cheminės savybės]] labai priklauso nuo individualios molekulės struktūros, tačiau bendrai paėmus – tai gan inertiškos medžiagos. Tačiau, pvz., anglies šachtose, kur skiriasi metanas, susidarius [[sprogmenys|sprogstamam mišiniui]], prasideda grandininė degimo reakcija, kurios metu išsiskiria didelis kiekis šilumos, ir įvyksta sprogimai.
| |||