Baltarusių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 27:
|}
'''Baltarusių (gudų) kalba''' (''Белару́ская мо́ва'') – viena iš trijų [[Rytų slavų kalbos|rytų slavų kalbų]], daugiausia paplitusi [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir rytų [[Lenkija|Lenkijoje]]. [[Baltarusija|Baltarusijos Respublikos]] valstybinė kalba (kartu su [[rusų kalba]]). Viso kalbančių baltarusių kalba yra apie 7-8 milijonai žmonių, bet faktiškai daugelis baltarusių,ypač miesto gyventojų vartoja rusų kalbą.
Baltarusių kalbą sudaro senovės radimičių, dregovičių, [[Smolenskas|Smolensko]] ir [[Polockas|Polocko]] krivičių ir, galbūt, šiauriečių tarmės. Dėl visumos fonetinių, morfologinių, sintaksės ir leksinių ypatumų ji skiriasi nuo kitų artimų, giminingų jai rytų slavų kalbų – [[Rusų kalba|rusų]] ir [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] – ir išsiskiria į atskirą kalbą. Baltarusių kalba turi daug panašumų su [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] ir [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbomis. 1933 m.Baltarusijoje buvo padaryta kalbos reforma,kuri`priartino`baltarusių kalbą prie rusų; iš dalies lenkiški skoliniai pakeisti rusiškais,reformuota abėcėlė,pašalinta minkštoji G raidė,surusinta leksika.
Iš visų [[Slavų kalbos|slavų kalbų]], baltarusių kalba turi daugiausiai lituanizmų ir kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]] skolinių. O taip susiklostė dėl anksčiau dabartinės [[Baltarusija|Baltarusijos]] teritorijoje gyvenusių [[Baltai|baltų genčių]] kurias asimiliavo arba dalį išstūmė ateję iš pietų ir pietryčių [[Slavai|slavų gentys]]. Dar visai neseniai Baltarusijos šiaurės vakaruose gyveno [[Lietuviai|lietuvių]] tautos dalis kurie ribojosi su slavu gentimis maždaug linijoje maždaug nuo Drujos(šiaurėje), [[Breslauja|Breslaują]](dabar Braslavas), Kazėnus, Pastovius, [[Narutis|Naručio]] ežerą, Svyrius, Smurgainius, [[Krevas|Krevą]], [[Valažinas|Valažiną]], Bokštą, Viją. Todėl šiuo metu i vakarus nuo šios linijos apstu lituanizmų.
| |||