Jerome David Salinger: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Anonimas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
pataisiau lietuvių kalbą
Eilutė 1:
'''Jerome David Salinger''' (gimė [[1919]] m. sausio 1-ąją) yra Amerikos rašytojas, labiausiai žinomas kaip [[1951]] metų romano „[[Rugiuose prie bedugnės]]“ (''The Catcher in the Rye'') autorius. Jis nepublikavo originalaus darbo nuo [[1965]] m. ir iš jo nebuvo imtas interviu nuo [[1980]] m.
 
Persikėlus gyventi į Manhateną, [[Niujorkas|Niujorką]], Salingeris pradėjo rašyti noveles tuo metu, kai mokėsi vidurinėje mokykloje, ir publikavo kelias istorijas [[1940]]-ųjų pradžioje prieš dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare. [[1948]] m. jis publikavo kritiškai pripažintą istoriją „Puiki Dienadiena Bananafish'e“bananžuvėms gaudyti“, ''[[The New Yorker]]'' žurnale. [[1951]] Salinger'is išleido savo pirmą romaną, „Rugiuose prie bedugnės“, ir patyrė betarpiškamebetarpiškai didelę sėkmę. Jo aprašomas paaugliško susvetimėjimo ir pagrindinio veikėjo Holden'o Caulfield'o nekaltumo praradimas buvo įtakingas, ypač tarp paauglių skaitytojų. Romanas tapo labai skaitomu, parduodama apytiksliai 250 000 kopijų per metus.
 
„Rugiuose prie bedugnės“ pasisekimas privedė prie visuomeninio dėmesio: Salingeris tapo atsiskyrėliškas, publikuodamas naują darbą daug rečiau. Be ''The catcher'' buvo dar trys novelių kolekcijos: ''[[Nine Stories]]'' ([[1953]]), ''[[Franny and Zooey]]'' ([[1961]]), ''[[Carpenters and Seymour: An Introduction]]'' ([[1963]]). Jo paskutinis publikuotas darbas, novelė, vadinta ''[[Hapworth 16, 1924,]]'' pasirodė ''[[The New Yourker]]'' [[1965]].
Eilutė 13:
===Antrasis pasaulinis karas ===
{{biograf-cleanup|"Gudrūs žurnalai" ir pan.}}
[[1941]] metais Salinger'is pradėjo susitikinėti su Oona O'Neill, dramaturgo Eugene O'Neill dukterimi. Jie gana ilgai susitikinėjo. Be to Selinger'is jeijai rašė labai ilgus ir romantiškus laiškus. Jų santykiai pasibaigė, kai Oona pradėjo susitikinėti su [[Charlie Chaplin]], su kuriu ji, beje, ir susituokė. [[1941]] metų pabaigoje, Salinger'is trumpai dirbo Karibų kruizo laive, tarnaudamas kaip veiklos vadovas ir galbūt kaip atlikėjas. Tais pačiais metais, Salinger'is pradėjo teikti savo noveles "[[The New Yorker]]". Rinktinis žurnalas atmetė septynias Salinger'io istorijas: "[[Lunch for Three]]", "[[Monologue for a Watery Highball]]" ir "[[I Went to School with Adolf Hitler]]". Gruodį [[1941]] metais, dienraštis sutiko išspausdinti "[[Slight Rebellion off Madison]]" (Mažas Medisono sukilimas), istorija apie nepatenkintą paauglį, pavadintą [[Holden Caulfield]]. Kai [[Japonija]] atliko ataką prieš [[Perl Harboras|Perl Harborą]], istorijai buvo suteiktas statusas "nespaudsinama"; novele nepasirodė žurnale iki pat [[1946]] metų. Pavasarį [[1942]] metais, praėjus keliųkeliems mėnesiųmėnesiams po to, kai Jungtinės Valstijos prisijungėįsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, Salinger'is buvo imtaspaimtas į kariuomenę, kur jis kovojo petys petyn su [[JAV]] 12-uoju Pėstininkų Pulku, nuožmiausios karo kovos dalyje.
 
Per kampaniją iš Normandijos į Vokietiją, Salinger'is susitarė susitikti su [[Ernest Hemingway]], rašytoju, kuris darė įtaką jam ir dirbo kaip karinis korespondentas Paryžiuje. Salinger'is padarė įspūdį [[Hemingway]] draugiškumu ir kuklumu, suprasdamas, jog jis yra "minkštesnis" negu jo šiurkšti visuomeninė asmenybė. [[Hemingway]] padarė įspūdį Salinger'io rašymas. Du rašytojai pradėjo susirašynėjimą; Salinger'is parašė [[Hemingway]] liepą [[1946]] metais, kad jis rašo apie nedaug patirtu teigiamų karo akimirkų. Salinger'is pridėjo, kad jis rašo apie [[Holden Caulfield]], pagrindinį veikėją jo istorijos "[[Slight Rebellion off Madison]]", ir tikėjosi parašyti tai savarankiškai. Salinger'į paskyrė kontržvalgybos skyriui, kur jis panaudojo savo prancūzų kalba ir vokiečių kalba, kad klausinėtų karo belaisvius. Jis buvo tarp pirmų kareivių, kurie galėjo įeiti į išlaisvintas koncentracijos stovyklas. Salinger'io patirtis kare paveikė jį emocionaliai. Jis buvo hospitalizuotas kelias savaites kovinei įtampos reakcijai po to, kai [[Vokietija]] buvo nugalėta, ir jis vėliau pasakė savo dukteriai: "Tu niekada iš tikrųjų neužuosi degančios mėsos kvapo, nesvarbu kaip ilgai tu gyventum." Selinger'is panaudojo savo patirtipatirtį kariuomenėje keioms savo knygoms, tokioms kaip „[[For Esmé with Love and Squalor]]“, kuriame pagrindinis veikėjas yra traumuotas kareivis. Salinger'is parašė ir publikavo kelias istorijas gudriuose žurnaluose tokiuose kaip „Collier's“ (Angliakasys) ir "Saturday Evening Post" (Šeštadienio vakaro Paštas). Jis tęsė istorijas dienraštyje „[[New Yorker]]“.
 
[[Kategorija:JAV rašytojai]]