Aukuras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S img |
S →Reikšmė: gramatika |
||
Eilutė 8:
Ant aukuro buvo kūrenama [[amžinoji ugnis]], smilkomos kvapiosios [[žolė]]s, aukojamos [[auka|aukos]]: apeiginis [[gėrimas]], [[javai]], [[gyvuliai]], kartais aukojimui degindavo ir žmones, dažniausiai – priešus. [[Ugnis]], aukuras ir [[žolininkas]] [[pagonybė|pagoniškame]] pasaulyje buvo vientisa jungtis.
Kad amžinoji ugnis aukure neužgęstų, ją prižiūrėjo [[vaidilutė|vaidilutės]], o [[apeigos|apeigas]] vykdydavo [[
Aukurai buvo įrengiami [[alka (religijotyra)|alkose]] ([[alkavietė]]se). Dažnai tai buvo akmenys su įdubimu viduryje. Seniausi aukurai buvo akmenys arba žemės kauburėliai. Vėlesni rasti aukurai sudėlioti iš tašytų [[cilindras|cilindro]] pavidalo akmenų (iki 1 cm skersmens ir 1 m aukščio) su viršutinėje dalyje iškaltu plokščiadugniu dubeniu (50 cm skersmens ir 10 cm gylio).
Netoli aukurų randama 1-1,5 m skersmens duobių, dažnai grįstų akmenimis, kuriose degė šventoji ugnis. Kulto akmenys turėjo skirtis nuo paprastų. Jie galėjo būti išmarginti [[ornamentas|ornamentais]] pačios [[gamta|gamtos]]. Žmonės ant jų iškaldavo įvairius [[dangus|dangaus]] kūnų [[simbolis|simbolius]]. Manoma, kad aukojimui buvo naudojami akmenys su iškaltomis žmogaus ar gyvulio pėdomis ir vadinami ''[[laumė|laumių]] stalu'', ''[[velnias|velnio]] sostu'' ir pan. Po [[Mosėdis|Mosėdžio]] [[pelkė|pelkyne]] surastu akmeniu buvo [[pelenai|pelenų]], [[puodas|puodų]] šukių.
=== Krikščionybė ===
| |||