Turkmėnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Konsultantas (aptarimas | indėlis)
S įsidrąsinęs taisau Partiją į Partą
Pukuota bite (aptarimas | indėlis)
S →‎Nuo antikos iki XIX amžiaus pabaigos: pataisyta pagal Konsultanto pastabą
Eilutė 7:
== Nuo antikos iki XIX amžiaus pabaigos ==
 
[[IV amžius|IV a]]. dabartinio Turkmėnistano teritoriją pakeliui į [[Indija|Indiją]] užkariavo [[Aleksandras Makedonietis]]. Po 150 metų dabartinės Turkmėnijos sostinės [[Ašgabatas|Ašgabato]] vietoje buvo įkurta Persijos [[partai|PartijosPartų karalystės]] sostinė [[Nisa]]. [[VII amžius|VII a.]] šį regioną užkariavo [[arabai]], su savimi atsinešdami [[islamas|islamą]] ir įtraukdami turkmėnus į vidurio rytų kultūrą. Netrukus regionas tapo žinomas dėl Didžiojo Korosano sostinės, kai kalifas [[Al-Mamunas]] perkėlė savo sostinę į [[Mervas|Mervą]]. [[IX amžius|IX]] – [[X amžius|X]] amžiais dabartinio Turkmėnistano teritorija priklausė [[Tachiridų imperija|Tachiridų]] ir [[Samanidų imperija|Samanidų dinastijų]] imperijoms (senovės Persijai).
 
[[XI amžius|XI amžiuje]] dabartinio Turkmėnistano teritoriją užkariavo [[tiurkai|tiurkų]] gentis ogūzai, kurie susimaišę su vietiniais iraniečiais davė pradžią turkmėnų tautai. Šiame amžiuje susikūrė pirmoji turkmėnų valstybė – [[Seldžiukų imperija]]. Imperija sužlugo [[XII amžius|XII amžiuje]] ir turkmėnai prarado nepriklausomybę, kai [[Mongolų imperija|Mongolijos]] imperatorius [[Čingischanas]] verždamasis į vakarus užėmė regioną Kaspijos jūros rytuose. Kitus septynis amžius dabartinio turkmėnai priklausė įvairioms imperijoms ir kariavo tarpusavyje. Laikoma, kad [[XIII amžius|XIII]] – [[XVI amžius|XVI]] amžiais turkmėnai galutinai susiformavo kaip atskira etninė grupė. Turkmėnams migruojant iš Mangyšlako pusiasalio, esančio dabartinio [[Kazachstanas|Kazachstano]] teritorijoje, [[Iranas|Irano]] sienos ir [[Amudarja|Amudarjos]] baseino link vystėsi turkmėnų genčių bendruomenės kultūrinės tradicijos, kurios tapo turkmėnų tautinės savimonės pamatu.