Č. Babidžo šlovė glaudžiai susijusi su jo kurtais automatiniais skaičiuotuvais. Jis suprojektavo dviejų tipų prietaisus: [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų mašiną]] ir [[Analitinė mašina|Analitinę mašiną]]. Nuo savo pirmtakų jos skyrėsi ne tik dydžiu ir sudėtingumu, bet ir koncepcija. ''Skirtumų mašina'' buvo skirta ne pagrindinių [[aritmetika|aritmetinių veiksmų]] atlikimui, o [[baigtiniai skirtumai|baigtinių skirtumų]] paskaičiavimui. Jie leido nenaudoti [[daugyba|daugybos]] veiksmų sudarant [[polinomas|polinomų]] reikšmių lenteles.
Matematinių lentelių sudarymo automatizavimu jis pradėjo domėtis [[1821]] m. Jo pagrindinė mintis buvo, kad ne tik būtų skaičiuojama be klaidų, bet ir atspausdinami rezultatai. [[1822]] m. jis pasiuntė straipsnį Karališkajai astronomijos draugijai ir gavo pradinį finansavimą ''Skirtumų mašinos'' kūrimui. Tačiau darbai strigo ir mašina nebuvo baigta. Apie [[1840]] m. jis užbaigė [[Analitinė mašina|Analitinės mašinos]] principų kūrimą. Dar po 7 m. jis grįžo prie ''Skirtumų mašinos'' konstrukcijos tobulinimo. Pats Č. Babidžas neužbaigė nė vienos šių mašinų. Dėl nesėkmės priežasties istorikai tebesiginčija. Nurodomos įvairios priežastys: sudėtingas charakteris, nepakankamas progresas ir vyriausybės paramos nutraukimas, nesutarimai su pagrindiniu inžinieriumi J. Klemensu. Tačiau dažniausiai, kaip priežastis, minima Viktorijos laikų technologijos netobulumas. Bet juk [[1834]] m. du švedų broliai Georg'as ir Edward'as Scheutz'ai nedidelį ''Skirtumų mašinos'' modelį.
