Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tadas12 (aptarimas | indėlis)
+ bat-smg iw
CD (aptarimas | indėlis)
Eilutė 7:
==Istorija==
 
P.Didikas [[Petras Simonas Gedgaudas]] [[1457]] m. pastatė[[rugsėjo 1]] d., sekmadienį, užrašė ir savo antspaudu patvirtino „bažnyčios Šile“ (taip anksčiau vadinta [[Šiluva]]) steigimo aktą. Tais pat metais jis pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai 146 valakus žemės. [[Šiluva|Šiluvos]] savininkas Andrius Zaviša apie [[1500]] m. bažnyčią atstatė. Jo sūnus Jonas apie [[1532]] m. perėjo į reformaciją ir pasisavino katalikams tėvo dovanotą žemę. Bažnyčia palikta katalikams. Ji sparčiai nyko. Evangelikai reformatai [[1594]] m. pasistatė mūrinę bažnyčią Zbaro kaime (prie [[Šiluva|Šiluvos]]). [[1592]]–[[1622]] m. čia veikė vienintelė Žemaitijoje reformatų vidurinė, vėliau parapinė mokykla. Tarp evangelikų reformatų ir katalikų bendruomenių XVII a. būta įvairių kivirčų.
 
[[1669]] m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija [[1754]] m. prijungta prie [[Kėdainiai|Kėdainių]]. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko. Vyskupas [[Jurgis Tiškevičius]] [[1646]] m. mini stebuklingą [[Šiluva|Šiluvos]] Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart aprašyta [[Šiluva|Šiluvos]] klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis, apie [[1612]] m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama. Vyskupo atstovui oficiolui J. Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl [[Šiluva|Šiluvos]] katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas [[Merkelis Giedraitis]]. Ją tęsė kunigas M. Kobilinskis, baigė kunigas J. Kazakevičius.