Turkmėnijos istorija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pukuota bite (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Pukuota bite (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
Šis straipsnis aprašo '''[[Turkmėnistanas|Turkmėnistano]] istoriją'''
 
== Ankstyvoji istorija ==
 
Turkmėnistano teritorija turi ilgą ir permainingą istoriją – šias žemes skirtingų imperijų armijos viena paskui kitą užkariaudavo pakeliui į labiau klestinčias teritorijas. Seniausios rašytinės žinios apie šį regioną mini, kad regioną užkariavo [[Persija|senovės Persijos]] [[Achemenidų imperija]] ir regionas buvo padalintas į ‚‘‘Margianos‘‘‘''Margianos'', ‚‘‘Chorezmo‘‘‘''Chorezmo'' ir ‚‘‘Partijos‘‘‘''Partijos'' ‚‘‘satrapijas‘‘‘''satrapijas'' (provincijas).
 
== Nuo antikos iki XIX amžiaus pabaigos ==
 
[[IV amžius|IV a]]. dabartinio Turkmėnistano teritoriją pakeliui į [[Indija|Indiją]] užkariavo [[Aleksandras Makedonietis]]. Po 150 metų dabartinės Turkmėnijos sostinės [[Ašgabatas|Ašgabato]] vietoje buvo įkurta Persijos [[partai|Partijos karalystės]] sostinė ‚‘‘Nisa‘‘‘''Nisa''. [[VII amžius|VII a.]] šį regioną užkariavo [[arabai]], su savimi atsinešdami [[islamas|islamą]] ir įtraukdami turkmėnus į vidurio rytų kultūrą. Netrukus regionas tapo žinomas dėl ‘‘Didžiojo''Didžiojo Korosano‘‘‘Korosano'' sostinės, kai kalifas [[Al-Mamunas]] perkėlė savo sostinę į [[Mervas|Mervą]]. [[IX amžius|IX]] – [[X amžius|X]] amžiais dabartinio Turkmėnistano teritorija priklausė [[Tachiridų imperija|Tachiridų]] ir [[Samanidų imperija|Samanių dinastijų]] imperijoms (senovės Persijai).
 
[[XI amžius|XI amžiuje]] dabartinio Turkmėnistano teritoriją užkariavo [[tiurkai|tiurkų]] gentis ‘‘ogūzai‘‘‘''ogūzai'', kurie susimaišę su vietiniais iraniečiais davė pradžią turkmėnų tautai. Šiame amžiuje susikūrė pirmoji turkmėnų valstybė – [[Seldžiukų imperija]]. Imperija sužlugo [[XII amžius|XII amžiuje]] ir turkmėnai prarado nepriklausomybę, kai [[Mongolų imperija|Mongolijos]] imperatorius [[Čingischanas]] verždamasis į vakarus užėmė regioną Kaspijos jūros rytuose. Kitus septynis amžius dabartinio turkmėnai priklausė įvairioms imperijoms ir kariavo tarpusavyje. Laikoma, kad [[XIII amžius|XIII]] – [[XVI amžius|XVI]] amžiais turkmėnai galutinai susiformavo kaip atskira etninė grupė. Turkmėnams migruojant iš Mangyšlako pusiasalio, esančio dabartinio [[Kazachstanas|Kazachstano]] teritorijoje, [[Iranas|Irano]] sienos ir [[Amudarja|Amudarjos]] baseino link vystėsi turkmėnų genčių bendruomenės kultūrinės tradicijos, kurios tapo turkmėnų tautinės savimonės pamatu.
 
Tarp XVII ir [[XIX amžius|XIX]] amžių Turkmėnistaną valdė Persijos šachai, Chivos chanai, Bucharos emyrai ir Afganistano valdovai. Tuo metu didžioji [[Vidurinė Azija|vidurinės Azijos]] teritorijos dalis buvo neištyrinėta ir nežinoma [[Europa|Europai]] bei vakarų pasauliui. Dėl šios teritorijos kontroliavimo konkuravo [[Britanijos imperija]] ir [[Rusija imperija]]. Nepaisant to, kad verždamasi į centrinę Aziją, Rusija susidūrė su dideliu turkmėnų pasipriešinimu, apie [[1984]] metus ji užkariavo Turkmėnistaną ir prijungė prie savo imperijos.
Eilutė 43:
 
Dar prieš rinkimus ir per [[inauguracija|inauguraciją]] Berdymuchamedovas paskelbė apie reformas. Jis pažadėjo visiems piliečiams laisvą priėjimą prie interneto bei padidinti medicininio bei statybinio išsilavinimo pasiūlymus. Be to jis pridūrė, kad nori išsaugoti Nijazovo užsienio politikos kursą bei lengvatas gyventojams (dujos, vanduo, elektra ir druska yra nemokami, duona ir benzinas labai pigūs).
 
[[Kategorija:Turkmėnija]]
[[Kategorija:Valstybių istorija]]
 
[[de:Geschichte Turkmenistans]]