Elektromagnetinė indukcija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
matematinis Faradėjaus dėsnio pagrindimas |
||
Eilutė 1:
'''Elektromagnetinė indukcija''' - reiškinys, kai [[elektros srovė]] ima tekėti [[laidininkas|laidininku]], esančiu kintamajame [[magnetinis laukas|magnetiniame lauke]] arba judančiu pastoviame magnetiniame lauke. Elektromagnetinės indukcijos atradimas paprastai priskiriamas [[Maiklas Faradėjus|Maiklui Faradėjui]].
Viena iš [[Maksvelo lygtys|Maksvelo lygčių]] yra užrašoma kaip
:<math>\nabla \times \mathbf{E} = -\frac{\partial \mathbf{B}} {\partial t}</math>
kur '''E''' yra elektrinio lauko stipris, '''B''' yra magnetinė indukcija. Integraliniu pavidalu, jei turime paviršių ''S'', kurį riboja kontūras ''C'', tai ši lygtis įgauna tokį pavidalą:
:<math>\oint_C \mathbf{E} \cdot d\mathbf{l} = - \ { d \over dt } \int_S \mathbf{B} \cdot d\mathbf{S}</math>
čia d'''l''' yra nykstamai mažas kontūro ''C'' elementas, d'''S''' yra nykstamai mažas paviršiaus ''S'' elementas. Nagrinėjant atvejį, kai kintamame magnetiniame lauke patalpinama ritė, sudaryta iš ''N'' apvijų, iš paskutinės lygties gaunama, kad
:<math> \mathcal{E} = - N{{d\Phi} \over dt}</math>
kur
:<math>\Phi=\int_S \mathbf{B} \cdot d\mathbf{S}</math> yra magnetinio lauko srautas,
:<math>\mathcal{E}=\oint_C \mathbf{E} \cdot d\mathbf{l}</math> yra indukuotoji elektrovaros jėga.
Paskutinioji lygtis ir yra matematinė Faradėjaus dėsnio išraiška. Tai yra, magnetinio lauko srauto, kertančio kontūrą, kitimas laike sukelia kontūre elektrovaros jėgą ir kontūru ima tekėti elektros srovė.
{{elektromagnetizmas-stub}}
| |||