Sąlygotoji kilmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

33 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
 
Mokymas apie '''Sąlygotąją kilmę''' arba ''(bendrai) priklausomą (su)(si)kūrimą'' (Pratītyasamutpāda (sanskritas: प्रतीत्यसमुत्पाद) arba Paticcasamuppāda (pali: पतिचसमुपादा); tibetietiškai: rten.cing.'brel.bar.'byung.ba; kiniškai: 緣起) yra svarbi [[budizmas|budistinės]] [[metafizika|metafizikos]] dalis. Visos budizmo mokyklos laikosi požiūrio, kad reiškinių kilmę visiškai sąlygoja abipusė priežasčių ir pasekmių sąsaja. Sąvokos formuluotė Vakaruose nėra nusistovėjusi, be minėtų, dar pasitaiko tokie pavadinimai: (abipusiai) priklausomas radimasis, sąlygotas radimasis, sąlygota bendroji kilmė, abipusiai sąlygotas atsiradimas ir kt.
 
Kitaip,'''Sąlygotąja kilme''' vadinamas tvirtinimas ir griežčiautikėjimas, tariant,kad viskas yra susieta tarpusavyje ir priklausoma nuo visa ko kito. Sakykime žmogaus būtį kiekvieną mirksnį sąlygoja visa, kas tą mirksnį yra visatoje, kaip ir visa, kas šį mirksnį egzistuoja visatoje, yra sąlygota to žmogaus savybių ir būties. Viskas visatoje yra tarpusavyje susieta priežasčių ir pasekmių tinklu taip, kad visuma ir jos dalelės yra abipusiai susijusios. Bet kurio vientiso vieneto savybės ir pobūdis kiekvienu duotu momentu yra glaudžiai susiję neregimais saitais su kiekvieno kito tokio vieneto savybėmis ir pobūdžiu, nors išoriškai jokių saitų ar ryšių nematyti.
 
==Sąlygotoji kilmė==
 
Kilmės sąlygotumas yra supratimas, kad reiškinys „yra“ tik todėl, kad „yra“ kiti reiškiniai, susiję neįsivaizduojamai sudėtingu sąsajų tinklu, nuaustu iš priežasčių ir pasekmių ir besitęsiančiu per praeitį, dabartį ir ateitį. Ši sąlygotosios kilmės tinklo sąvoka susijusi su ikibudistiniuse pasaulėvaizdžiuose egzistavusia Indros tinklo sąvoka - tai daugiamatis voratinklis, ant kurio nusėdo nesuskaičiuojama gausybė rasos lašelių (arba brangakmenių), kuriuose iki [[begalybė|begalybės]] atsispindi visų kitų lašelių atspindžiai.
 
Kitaip, ir griežčiau, tariant, viskas yra susieta tarpusavyje ir priklausoma nuo visa ko kito. Sakykime žmogaus būtį kiekvieną mirksnį sąlygoja visa, kas tą mirksnį yra visatoje, kaip ir visa, kas šį mirksnį egzistuoja visatoje, yra sąlygota to žmogaus savybių ir būties. Viskas visatoje yra tarpusavyje susieta priežasčių ir pasekmių tinklu taip, kad visuma ir jos dalelės yra abipusiai susijusios. Bet kurio vientiso vieneto savybės ir pobūdis kiekvienu duotu momentu yra glaudžiai susiję neregimais saitais su kiekvieno kito tokio vieneto savybėmis ir pobūdžiu, nors išoriškai jokių saitų ar ryšių nematyti.
 
Kadangi visa kas, visi daiktai, dalykai ir reiškiniai, yra šitaip sąlygoti ir laikini, nes be paliovos kinta, vadinasi, jie neturi jokios tikros nesąlygotos savasties, vadinasi, iš tiesų jų „nėra“, jie neegzistuoja, nors kasdienis protas šito neįžvelgia ir visus reiškinius laiko egzistuojančiais. Šis pamatinis [[nesavastingumas]] kaip tik ir leidžia pažinti ir teigti, kad visi reiškiniai (fenomenai) iš prigimties neturi jokios savosios esmės, neturi jokios prigimtinės substancijos, vadinasi, yra „[[šūnijata|tušti]]“ (šūnijata).
899

pakeitimai