'''Hidrofiliškumas''' (graik. ''hydro'' - 'vanduo,' + ''philia'' - 'draugystė') - molekulės[[molekulė]]s savybė sąveikauti su [[vanduo|vandens]] dalelėmismolekulėmis sudarant [[vandenilinis ryšys|vandenilinius ryšius]]. Dėl šios savybės smulkiamolekulės hidrofilinės medžiagos yra tirpios vandenyje, o labai stambiamolekulės (kaip celiuliozė, krakmolas) - [[brinkimas|brinkstančios]] vandenyje.
Hidrofiliškumas atsiranda dėl medžiagos poliškumo. Vandens [[molekulė]]s yra polinės, t.y. turi netolygų krūvių pasiskirtymą skirtinguose molekulės galuose, todėl yra linkusios sąveikauti tarpusavyje ir su kitomis polinėmis molekulėmis, t.y. tomis, kurios turi krūvįelementarų arbaar panašiosdalinį kilmės[[elektros krūviųkrūvis|elektros pasiskirstymąkrūvį]].
Visi [[jonai]] turi hidrofiliniųyra savybiųhidrofiliški, nes yra įkrauti. [[Angliavandeniai]], [[baltymai]] - taip pat hidrofilinės medžiagos, (pvz., [[gliukozė]], [[insulinas]] ir t.tkt.) yra hidrofilinės medžiagos, nes turi [[amino grupė|amino]], [[hidroksilas|hidroksilo]] grupių, kurios yra polinės.
