Laimonas Tapinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Laimonas Tapinas''' –žurnalistas, publicistas, kino istorikas ir kritikas.

Jis gimė 1944 06 06 Palangoje.

1970 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1964 – 1971 m. dirbo „Sporto“ laikraščio ir „Švyturio“ žurnalo korespondentu, o nuo 1977 m. jame dirbo dėstytoju. Iš pradžių universitete dėstė partinės ir tarybinės spaudos istoriją, vėliau – žurnalistikos teoriją, kino teoriją ir istoriją, žurnalistikos etiką.

1978 m. Leningrado teatro, muzikos ir kino institute apgynė disertaciją „Tarybų Lietuvos kino publicistikos istorija“, už kurią jam buvo suteiktas menotyros mokslų kandidato laipsnis. 1984 m. Laimonui Tapinui buvo suteiktas docento vardas.

Nuo 1984 09 01 iki 1991 08 31 jis buvo Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros vedėjas, o 1991 m. inicijavo abiejų Istorijos fakulteto žurnalistikos katedrų reorganizavimą į Žurnalistikos institutą ir aktyviai dalyvavo steigiant VU Komunikacijos fakultetą. Nuo 1991 09 01 iki 1992 08 31 buvo VU KF Žurnalistikos instituto direktorius, vėliau (1992 – 1995) ėjo Lietuvos radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pareigas. 1995m. dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“politiniu apžvalgininku. Tais pačiais metais įkūrė Lietuvos žurnalistikos centrą bei buvo jo direktorius. Jis taip pat buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys (1994m.)

Laimonas Tapinas 1984m. buvo apdovanotas Žurnalistų sąjungos premija už knygą „Iliuzijų mugėje“, 2002m. tapo V. Gedgaudo premijos laureatu, o 2005 m. gavo J. Tumo-Vaižganto premiją už knygą „Prarasto laiko nebūna”

 

'''Bibliografija:'''

 

 

[[Kategorija: Lietuvos žurnalistai]]