Milarepa: Skirtumas tarp puslapio versijų

Gimė [[Tibetas|Tibete]], Kya kaimelyje, pasiturinčioje šeimoje. Jam buvo duotas Mila Thöpaga (Thos-pa-dga') vardas, kuris reiškė „malonus klausyti”. Mirus Milarepos tėvui, šeimos turtai pateko į dėdės ir tetos rankas. Šie giminaičiai negailestingai elgėsi su Milarepa, jo motina ir seserimi. Prašomas motinos, Milarepa paliko namus ir išėjo mokytis [[magija|magijos]]. Kai teta ir dėdė surengė puotą artėjančioms jų sūnaus vedyboms atšvęsti, keršydamas Milarepa kerų galia iššaukė milžinišką skorpioną, kuris sugriovė jų namus, užmušdamas 35 žmones; tačiau teta ir dėdė, manoma, išliko gyvi. Tai sukėlė didžiulį kaimo gyventojų rūstį ir jie pasiryžo sugauti Milarepą, tačiau jį išgelbėjimo motinos perspėjimas. Keršydamas Milarepa sukėlė [[audra]]s, kurios sunaikino kaimiečių javų derlių.

Suprasdamas, kad jo kerštingas poelgis buvo neteisingas, Milarepa leidosi ieškoti [[lama (budzimasbudizmas)|lamos]]. Taip pateko pas vertėją [[Marpa|Marpą]], kuris pasirodė esąs griežtas ir reiklus mokytojas. Kad [[Marpa]] sutiktų mokyti Milarepą, šiam buvo duota užduotis pastatyti Marpai namą. Tačiau kiek namų Milarepa bepastatydavo, visus juos [[Marpa]] supeikdavo ir liepdavo nugriauti. [[Marpai]] vis nesutinkant mokytiMIlarepos imti į mokinius, Milarepašis nuėjo pas jo žmoną, kuri jo pasigailėjusi įteikė laišką-prašymą, su kuriuo Milarepa iškeliavo pas [[lama 9budizmas)|lamą]] Ngogdun Chudor mokytis [[meditacija|meditacijos]]. Tačiau jam nepavyko pasistūmėti nė per žingsnį. Lama Ngogdun Chudor paaiškino, kad bergždžios pastangos siekti dvasinio augimo be [[guru]] [[Marpa|Marpos]] pritarimo. Milarepa grįžo pas Marpą, ir po dvylikos metų stropios praktikos Milarepa pasiekė [[Vadžrahara|Vadžradharą]], visišką nušvitimą. Laikoma, kad Milarepa buvo pirmutinis, visišką nušvitimą pasiekęs per vieną gyvenimą.

Milarepa reiškia „Mila su baltu rūbu” (priesaga „repa” pridedama daugeliui tantrinių jogų, nes jie vilki baltą rūbą). Būdamas keturiasdešimt penkerių, jis pradėjo praktikuoti Drakar Taso (Baltosios uolos arklio danties) urve – „Milarepos urve”, taip pat tapo keliaujančiu mokytoju. Kadangi Milarepa maitinosi [[dilgėlė|dilgėlių]] arbata, jo oda įgavo žalsvą atspalvį, tad paveiksluose ir skulptūrose jis dažnai vaizduojamas žalsvos odos.

Pyenzhangling vienuolyne, kuris dar vadinamas Pelgye Ling Gompa, yra mažas [[Tibetas|Tibeto]] budistų vienuolynas mažame Zhonggang kaimelyje, Tibete. Jis pašvęstas Milarepai. Jis pastatytasPastatytas aplink urvą, kuriame kadais Milarepa gyveno. JisKadais buvoapgriauta sugriautas,vieta betšiuo dabarmetu atstatytasatstatyta ir papuoštaspapuošta [[Nepalas|Nepalo]] meistrų. Tai vienas iš daugelio su Milarepa siejamų urvų.

Pagal prancūzų tyrinėtojos [[Alexandra David-Néel]] knygą Magija„Magija ir stebuklai Tibete", Milarepa galėjo „per kelias dienas įveikti atstumą, kurį prieš mokymąsi (juodosios magijos) jam būtų tekę keliauti ilgiau negu mėnesį”. Milarepa aiškina, kad šią galią suteikia protingas „vidinio oro” valdymas. David-Néel komentuoja, „kad mokytojo, pas kurį jis mokėsi juodosios magijos, namuose gyveno vienuolis, kuris buvo greitesnis už arklį”, – to paties sugebėjimo dėka. Tokios sugebėjimas [[Tibetas|Tibete]] vadinamas Lung-gom-pa (Vėjo meditacija, lung = „vėjas”, gom-pa = „meditacija”), jis suteikia galią dienų dienas bėgti nepaprastu greičiu ir nesustojant.