'''PinholeCamera obscura''' kamera,({{lot|tamsus darkambarys}}) žinoma(taip kaippat "camera- obscura"'''pinhole''') yra- ko[[optika|optinis]] geroįrenginys, patsnaudotas seniausiasdailininkų optinisir atvaizdoturėjęs įtakos atkūrimo[[fotografija|fotografijos]] įrenginysatsiradimui. Vieni pirmųjų nagrinėję šį reiškinįReiškinys, daugiaukuris neipadėjo priešsukurti 2400''camera metųobscura'', buvotyrinėtas tokiedar garsūs[[Moizmas|Modzi]] žmonės kaipir [[Aristotelis ar Kinijos filosofas Mo Ti|Aristotelio]], tačiau pirmasis detalus "camera obscura"prietaiso aprašas pasaulį išvydo tikatsirado [[1485]]m., metais irjo parengėautorius jį- [[Leonardas da Vinčis]].
''Camera obscura'' - tai nelaidi šviesai dėžutė ar patalpa, kurios vienoje sienoje yra nedidelė skylutė. Per skylutę įeinantis šviesos spindulys krenta ant kitos sienos. Tokiu būdu gaunamą išorinio vaizdo projekciją dailininkai perkopijuodavo ant popieriaus. ''Pinhole'' fotoaparate priešpriešinė sienelė turi jautrų šviesai paviršių, kurio dėka gaunama ''pinhole'' fotografija.
XX amžiaus viduryje - "camera obscura" buvo vėlgi pritaikyta praktikoje. Mokslininkai atrado, kad pinhole pagalba galima fotografuoti rentgeno spindulius, kuriuos sulaiko įprastas lešis.
{{technol-stub}}
Pirmoji pinhole fotografija pasaulį išvydo 1850 metais, tačiau savo populiarumo, šis fotografijos būdas, susilaukė tik XIX amžiaus pabaigoje.
Pinhole fotoaparato principas yra ganėtinai paprastas, iš esmės - "camera obscura", tai betkokia, nelaidi šviesai dėžutė (ar netgi patalpa) su maža skylute vienoje sienelėje ir jautriu šviesai paviršiumi ant priešpriešinės sienelės. Pinhole fotoaparatus fotomėgėjai gamina ir iš sausainių ar degtukų dėžučių, ir iš nebenaudojamų fotoaparatų, o kai kurie netgi modifikuoja savo veidrodinius fotoaparatus - vietoje ojektyvo naudoja dangtelį su vos kelių dešimtųtų ar netgi šimtųjų milimetro dalių skylute.
