Linkuvos kalvagūbris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ox (aptarimas | indėlis)
naujas
(Jokio skirtumo)

21:53, 2 sausio 2008 versija

Linkuvos kalvagūbrismoreninis kalvagūbris Lietuvos Vidurio žemumos šiaurinėje dalyje. Kalvagūbris ištįsęs lanku, išgaubtu į pietus. Jo ilgis apie 120 km, plotis 1−3 km.

Linkuvos kalvagūbris prasideda 5 km į pietryčius nuo Vegerių, Latvijoje, ir tęsiasi per Dilbinėlius, Miknaičius, Rūdiškius, Linkuvą, Tetirvinus. Prie Apaščios ir Nemunėlio santakos vėl patenka į Latviją.

Linkuvos kalvagūbris skiria Žemgalės ir Mūšos−Nemunėlio žemumas. Kalvagūbrį sudaro 3 atkarpos: šiaurės vakarinė, vidurinė ir šiaurrytinė. Šiaurės vakarinė atkarpa tik 10−15 m santykinio aukščio; šiaurės rytuose ji palaipsniui nusileidžia į Žemgalės žemumą, todėl kalvagūbris šioje atkarpoje pastebimas tik iš pietvakarių. Apie 7 km į vakarus nuo Linkuvos prasideda ir tęsiasi į rytus per Linkuvą vidurinė kalvagūbrio atkarpa. Virš aplinkinių lygumų ji pakilusi apie 30 m ir vienodai ryški iš šiaurės ir pietų.

Linkuvos kalvagūbrio reljefas plokščiai banguotas arba lėkštai kalvotas. Kalvagūbrį sudaro moreninis priemolis su juostuotųjų molių lęšiais. Be to, moliai aptinkami aplygintoje kalvagūbrio keteroje ir šlaituose.

Linkuvos kalvagūbrio šiaurinėje papėdėje prasideda daugybė upelių (Lielupės intakų), tekančių į šiaurę per Žemgalės lygumą.

Linkuvos kalvagūbrį sustūmė ledyno plaštaka, atšliaužusi nuo Rygos įlankos. Tirpstant ledynui, kalvagūbrio žemesnės vietos buvo apsemtos susitvenkusių tirpsmo vandenų. Jie aplygino kalvagūbrio paviršių, apklodami jį limnoglacialinėmis nuosėdomis. Ilgiausiai išbuvo apsemta šiaurrytinė atkarpa, todėl ji yra lygiausia.