Sosnovecas

Miestas Lenkijoje
Sosnovecas
lenk. Sosnowiec
   Sosnowiec Herb.svg      POL Sosnowiec flag.svg   
Zamek Sielecki.jpg
Seleckų pilis Sosnovece
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Silezijos vaivadija
Įkūrimo data 1902 m.
Meras Arkadiusz Chęciński
Gyventojų (2012 m.) 213 513
Plotas 91,06 km²
Tankumas (2012 m.) 2 345 žm./km²
Altitudė 250 m
Pašto kodas 41-200 iki 41-225
Tinklalapis [1]
Commons-logo.svg Vikiteka Sosnovecas
Kirčiavimas Sosnòvecas

Sosnovecas (lenk. Sosnowiec, vok. Sosnowitz) – miestas-apskritis Lenkijos pietuose. Svarbiausias Dombrovos Baseino miestas. Industrijos ir kalnakasybos centras.

IstorijaKeisti

 
Lietuvos krikštas. Vl. Tetmajerio freska Sosnoveco katedroje

Sosnoveco istorija siekia XII amžių, kai buvo gyvenvietė Zagórze, tačiau pats Sosnovecas gavo miesto statusą tik 1902 m.

Vidurmažiais kaimas priklausė Krokuvos vaivadijai. 1335 m. kaimyninėms Silezijos kunigaikštystėms perėjus Bohemijos karūnai, jis tapo pasienio miestu.

1795 m. po trečiojo Lenkijos padalijimo jį užėmė Prūsijos karalystė ir įtraukė į naujai įsteigtą provinciją, kuri buvo žinoma kaip Naujoji Silezija.

Napoleono karų metu 1807 m. tapo Varšuvos kunigaikštystės dalimi. Vėliau teritorijas užėmė carinė Rusija.

1863 m. vasario mėn. įvyko Sosnoveco mūšis, kuriame lenkų sukilėliai, vadovaujami Apolinaro Kurovskio, sumušė rusus. Pergalė leido lenkams kontroliuoti ir aplinkinius miestelius, tačiau netrukus Rusija permetė į kraštą savo kariuomenės dalis ir žiauriai numalšino sukilimą.

Gamtos ištekliai ir gera geografinė padėtis turėjo didelę įtaką Sosnoveco raidai. Varšuvos-Vienos geležinkelio atšakos atidarymas 1859 m. buvo gyvybiškai svarbus miesto augimui. Pramonės plėtra su nauja virvių ir vielos gamykla, valcavimo gamykla, plieno gamykla, geležies liejykla, garo katilų gamykla, vėliau verpykla, dažykla ir popieriaus fabrikas patvirtino naują miesto, kaip visiškai urbanistinio, įvaizdį. Buvo įkurtas Vasaros teatras, o 1887 m. – Žiemos teatras.

1902 m. birželio 10 d. Rusijos caras Nikolajus II suteikė miesto statusą. Tuo metu gyveno 60 000 gyventojų. Miesto teisių įgijimas prisidėjo prie ekonominio ir kultūrinio miestelio vystymosi. Be plieno liejyklų ir anglies kasyklų bei daugybės sunkiosios ir lengvosios pramonės įmonių, buvo atidarytos ir naujos kultūros ir socialinės įstaigos.

Lenkijai atgavus nepriklausomybę 1918 m., Sosnovecas tapo Kielcų vaivadijos dalimi.

Po Antrojo pasaulinio karo miestas toliau vystėsi. 1975 m. birželio 1 d. buvo išplėstas, kai į miestą įtrauktos aplinikinės vietovės. Iki 1977 m. miesto gyventojų skaičius pasiekė 200 000. Tolesnį augimą paspartino Katovicų plieno gamyklos statyba, o 1981 m. Sosnoveco gyventojų skaičius siekė 250 000, o aukščiausią tašką pasiekė 1987 m., kai buvo 259 000. Vėlesniais metais gyventojų skaičius mažėjo. 1992 m. miestas tapo Romos katalikų vyskupijos buveine.

Žymūs žmonėsKeisti

SportasKeisti

Stadion Ludowy – namų arena, kurios talpa 4,7 tūkst. žiūrovų; iš jų 4,9 tūkst. vietų sėdimos.
Namų rungtynes žaidžia Jan Ciszewski's stadionas (lenk. Stadion im. Jana Ciszewskiego), kuris talpina vieną tūkstantį žiūrovų; iš jų– 400 vietų sėdimos.[1]

IšnašosKeisti

NuorodosKeisti