Songcenas Gampo
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Songcenas Gampo | |
---|---|
![]() | |
Songcen Gampo skulptūra | |
Jarlungų dinastija | |
Visas vardas | སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ (Songtsän Gampo) |
Gimė | tarp 557 ir 617 m. Gjama |
Mirė | 649 m. (?) Lasa |
Tėvai | Namri Sogcenas, Dringma Togo |
Sutuoktinis (-ė) | Bhrikuti, Venčeng, ir dar 3 žmonos |
Vaikai | Gungsongas Gungcenas |
Religija | budizmas (?) |
Tibeto imperatorius | |
Kelintas | 33 |
Ėjo pareigas | 605 – 649 |
Pirmtakas | Namri Sogcenas |
Įpėdinis | Mangsongas Mangcenas |
![]() |
Songcenas Gampo |
Songcenas Gampo (tibet. སྲོང་བཙན་སྒམ་པོ = srong btsan sgam po; 569–649?/605–649? m.) – pirmasis Tibeto imperatorius, įkūręs Tibeto imperiją ir, pasak tradicijos, įvedęs budizmą į Tibetą.
BiografijaKeisti
Gimė tarp 557 ir 617 m. Gjamos rūmuose netoli Lasos, buvo Jarlungų dinastijos karaliaus Namri Sogceno sūnus. Pagal tradicinį Tibeto karalių sąrašą Songcenas Gampo laikomas 33-uoju Tibeto valdovu. Į sostą įžengė tarp 605 ir 617 m., dar būdamas mažamečiu, nes jo tėvas buvo nunuodytas. Vėliau, vienydamas šalį, Sogcenas Gampo vedė princeses iš įvairių kraštų: Žangžungo, Tangutų karalystės, Nepalo (Bhirukti), Kinijos (Venčeng). Teigiama, kad Kinijos ir Nepalo – tuo metu jau budistinių valstybių – princesės buvo pirmosios budistės ir skatino Songceną Gampo atkreipti dėmesį į šią religiją.
Sogcenas Gampo pasižymėjo užkariaudamas aplinkinius kraštus ir taip plėsdamas Jarlungų valdžią: jis užkariavo Tibeto kultūros pradininkę – Žangžungo valstybę (~634 m.), puldinėjo tautas rytų Tibete (vakarų sia, bailangus, čiangus), 635–636 m. surengė sėkmingą karinę kampaniją į Tangų valdomą Kiniją. Pietuose (Nepale) vasaliniais ryšiais pajungė Ličhavų dinastiją.
Songcenas Gampo pasižymėjo kultūrine veikla – jis nusiuntė ministrą Thonmį Sambhotą į Indiją, kad šis sukurtų raštą tibetiečių kalbai. Tada pradėti versti budistiniai tekstai iš sanskrito į tibetiečių kalbą ir šalyje pradėtas platinti budizmas. Jis perkėlė sostinę į Lasą, pradėjo prekybinius ryšius su Kinija, Indija, šiaurės tautomis (uigūrais, mongolais); taip Tibete pradėtas naudoti šilkas, rašalas, popierius, vynas, atsirado astrologija, raštas, teisynas.
Songcenas Gampo mirė greičiausiai 649 m., jo įpėdiniu tapo vaikaitis Mangsongas Mangcenas (nors tikroji valdžia teko ministrui Mgarongui Canui). Tibeto budistinėje tradicijoje Songcen Gampo laikomas vienu iš trijų dharmos karalių.