Solko biologinių tyrimų institutas
Solko biologinių studijų institutas (angl. Salk Institute for Biological Studies) – pirmaujantis tarptautiniu mastu mokslinių tyrimų institutas; Jono Solko vardo įstaiga JAV. Institutas yra nepriklausoma, pelno nesiekianti organizacija La Chojos miestelyje, Pietų Kalifornijoje[1]. Institutas yra reguliariai vertinamas kaip vienas iš aukščiausią statusą turinčių mokslo įstaigų JAV ir pasaulio mastu pagal biologijos ir medicinos mokslinių tyrimų reikšmingumą ir kokybę [2]. 2004 m. „Times" žurnalas Salko institutą įvertino kaip geriausią pasaulyje biomedicinos tyrimų institutą[3]. 2009 m. „ScienceWatch“ vertinimais – pirmaujanti mokslo įstaiga neurobiologijos ir elgsenos psichologijos srityse[4]. Institutą 1960 m. įkūrė Jonas Solkas, kuris sukūrė vakciną nuo poliomielito.
J. Solkas, įtakojamas žmonos, žinomos prancūzų menininkės Fransuaz Žilo, siekė išvystyti mokslo įstaigą, kurioje mokslai ir menai susilietų į unikalią sintezę[5]. Institutas įsikūręs unikaliame architektūriniame statinyje, jame kasmet vyksta koncertai „Po žvaigždėmis“ bei paskaitas skaito įžymūs menininkai. Šia prasme Solko siekis primena „Stiklo karoliukų žaidimą“, sumanytą ir aprašytą rašytojo Hermano Hesės kūrinyje „Das Glasperlenspiel“. Neretai Solko institutas yra vaizdingai vadinamas Oksbridžu prie jūros (angl. Oxbridge-on-sea)[6].
Kuriant institutą dalyvavo Jacob Bronowski, Francis Crick ir Leo Szilard. Instituto Patikėtinių taryboje dalyvauja Pablo Picasso dukra Paloma Picasso, „Qualcomm“ kompanijos steigėjas Irvin Jacobs ir kiti nusipelnę filantropai.
Darbuotojai redaguoti
Institute dirba 850 mokslininkų, pasiskirstę 60-tyje tyrimų grupių, kurios koncentruojasi trijose srityse: molekulinėje biologijoje bei genetikoje, neuromoksluose, ir augalų fiziologijoje. Mokslinių tyrimų temos apima tokiu aktualius klausimus kaip vėžio gydymas, diabetas, apsigimimai, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, AIDS, ir neurobiologiniai ženklų kalbos pagrindai. Pradinį finansavimą Institutui suteikė akcija „Monetų žygis“ (March of Dimes). Šiuo metu tyrimai yra finansuojami įvairių organizacijų. Remia NIH, HHMI; privatūs fondai kaip, pvz., Paryžiuje esantis Ipsen[7] ir Waitt Šeimos fondas. Šalia to, instituto vidinės stipendijos (grantai) inovacijoms skatina novatoriškiausius, didelės rizikos tyrimus [8].
59 profesoriai; 8 iš jų – HHMI nariai, ir daugiau nei ketvirtis jų yra JAV mokslų akademijos nariai[9]. Nusipelniusi profesūra:
- Elizabeth Blackburn (nerezidentinė profesūra), Nobelio laureatė (už darbus apie telomerus ir telomerazes)
- Sydney Brenner, Nobelio laureatas, kurio tėvai yra kilę iš Vilniaus (už darbus su C. elegans)
- Renato Dulbecco, Nobelio laureatas, kilęs iš Italijos (už virusines ląstelių transformacijas)
- Roger Guillemin, Nobelio laureatas, kilęs iš Prancūzijos (už neurohormonų TRH ir GnRH struktūros išaiškinimą)
- Francis Crick†, Nobelio laureatas, kilęs iš Anglijos (už DNR dvigubos spiralės struktūros išaiškinimą)
- Terrence J. Sejnowski, nusipelnęs neurobiologijos teoretikas (JAV MA narys)
- Thomas T. Albright, nusipelnęs regėjimo sistemų neurobiologas (JAV MA narys); dalyvavo NATO ir NSF finansuojamo Nidos Aukštųjų Studijų Instituto veikloje Lietuvoje (2000 m.).
- Ronald M. Evans, Laskerio premijos laureatas.
Nobelio laureatai redaguoti
Institute dirba keturi Nobelio premijos laureatai: Elizabeth Blackburn, Sydney Brenner, Renato Dulbecco ir Roger Guillemin. Du Solko instituto Nobelio laureatai jau yra mirę: Francis Crick ir Robert W. Holley. Dar penki Solko institute apmokyti mokslininkai yra gavę Nobelio premijas[10].
Skaičiuojant pagal Nobelio laureatų skaičių, tenkantį profesūros skaičiui, tai didžiausią Nobelio premijos laureatų koncentraciją turinti įstaiga pasaulyje.
Veikla redaguoti
Institutas yra padalintas į keletą mokslinių tyrimų padalinių, kiekvienas kurių susideda iš keleto mokslinių grupių, vadovaujamų profesorių. Kai kurie padaliniai yra:
- Augalų molekulinės ir ląstelinės biologijos laboratorija
- Reguliacinės biologijos laboratorija
- Struktūrinės biologijos laboratorija
- Genų ekspresijos laboratorija
- Genetikos laboratorija
- Molekulinės neurobiologijos laboratorija
- Ląstelinės neurobiologijos laboratorija
- Sistemų neurobiologijos laboratorijos
- Skaičiuojamosios (teorinės) neurobiologijos laboratorija
- Clayton fondo peptidų biologijos laboratorijos
- Molekulinės ir ląstelinės biologijos laboratorijos
- Cheminės biologijos ir proteomikos laboratorijos
- Imunobiologijos ir mikrobinės patogenezės laboratorijos
- Renato Diulbeko vėžio tyrimų laboratorijos
Istorija redaguoti
Salkas ir Kanas pradėjo derybas dėl instituto įsteigimo su San Diego miesto savivaldybe 1960 m. kovo mėn., prašydami, kad institutui būtų dovanotas žemės sklypas netoli vandenyno pakrančių Torrey Pines (San Diegas, Kalifornija). Ta vieta buvo paskirta institutui po referendumo 1960 m. birželio mėn.
1962 m. prasidėjo statybos.
1963 m. maža dalis mokslininkų atsikėlė į pirmąsias laboratorijas.
Papildomi pastatai, suprojektuoti „Anshen & Allen“, iškilo paskutiniame XX a. dešimtmetyje.
Jono Salko atminimui prie instituto vartų grindinyje yra instaliuota auksinė plokštė su jo žodžiais: „Viltis slypi svajonėse, vaizduotėje, ir drąsoje tų, kurie išdrįsta paversti svajones į tikrovę".
Architektūra redaguoti
Institutas yra pastatų pastatų komplekse. Jį sukūrė Louis Kahn firma. Kano kompleksas yra sudarytas iš dviejų simetrinių pastatų su vandens srovele srūvančia vidinio kiemo vidurio, link vandenyno horizonto. Kurdamas šį ansamblį Kanas naudojosi Egipto šventyklų principais, ir nukreipė upelį į tą tašką horizonte, kuriame saulė leidžiasi lygiadienio metu, pagal dievo Ra garbintojų simboliką. Pastatai sukurti taip kad jie skatintų bendradarbiavimą, taigi tarp laboratorijų nėra skiriančiųjų sienų. Nors pastatai yra šešiaaukščiai, tik kas antras aukštas yra naudojamas kaip laboratorijų erdvė, o tarpiniai aukštai yra naudojami kaip „servisiniai“, kuriuose yra sumontuota laboratorinė aparatūra.
Betone, naudotame instituto statyboje, yra įmaišyta ugnikalnio pelenų pagal senovės romėnų technologiją, ir dėl to pastatas pasižymi šilta, rausva spalva.
Instituto miestelis buvo sukurtas architekto Louis Kahn, kilusio iš Estijos. Instituto steigėjas Salkas siekė sukurti įspūdingą miestelį, kuris pritrauktų geriausius pasaulio mokslininkus. Kano suprojektuoti pastatai buvo paskelbti JAV architektūriniu paminklu, ir Kalifornijos Istorinių resursų komisijos pripažintas istorine vieta.
Mokslininkų apmokymo programa redaguoti
Nors Institute neteikiami mokslo laipsniai, tačiau susitarimo su šalia esančiu Kalifornijos universitetu dėka priimami pastarajame besimokantys doktorantai mokslinių tyrimų vykdymui, o Instituto profesoriai turi asocijuoto dėstytojo statusą Universitete.
Be to, Institute dirba didelis būrys jaunų mokslo daktarų, postdoktorantų.
Administracija redaguoti
Institutui šiuo metu vadovauja Dr. William Brody (nuo 2009 m. kovo mėn).
William R. Brody yra Salko instituto prezidentas nuo 2009 m. kovo 1 d. Irwin M. Jacobs yra Patikėtinių tarybos pirmininkas.
Joanne Chory yra akademinio senato vadovas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Salk Institute
- ↑ http://archive.sciencewatch.com/jan-feb2003/sw_jan-feb2003_page2.htm
- ↑ http://www.timeshighereducation.co.uk/hybrid.asp?typeCode=192 Archyvuota kopija 2011-08-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://sciencewatch.com/dr/sci/09/apr26-09_1D/
- ↑ Francoise Gilot. Gyvenimas su Picasso
- ↑ The Salk. Oxbridge on Sea. Nature.1993 Apr 1;362(6419):401.
- ↑ http://www.fiercebiotech.com/story/ipsen-salk-institute-ink-research-pact/2008-01-11 Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.salk.edu/insidesalk/article.php?id=22 Archyvuota kopija 2010-11-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.salk.edu/news/pressrelease_details.php?press_id=216
- ↑ [1]
Nuorodos redaguoti
- Instituto nuotraukos Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- CNN: Study reverses male infertility in mice Archyvuota kopija 2008-03-17 iš Wayback Machine projekto.
- San Diego Consortium for Regenerative Medicine news release Archyvuota kopija 2010-06-09 iš Wayback Machine projekto.
- Salk Institute Cancer Center at www.cancer.gov Archyvuota kopija 2010-11-07 iš Wayback Machine projekto.
- Professor Chris Lamb – Daily Telegraph obituary
32°53′14″š. pl. 117°14′46″v. ilg. / 32.887151°š. pl. 117.246212°v. ilg.