Sol LeWitt

Sol LeWitt
Gimė	1928 m. rugsėjo 9 d. Hartfordas
Mirė	2007 m. balandžio 8 d. (78 metai) Niujorkas

Veikla	JAV dailininkas, dailės teoretikas

Alma mater	Sirakūzų universitetas

Solis Le Vitas (angl. Sol LeWitt, tikrasis vardas Solomonas Le Vitas, 1928 m. rugsėjo 9 d. Hartfordas – 2007 m. balandžio 8 d. Niujorkas) – JAV dailininkas, dailės teoretikas. Vienas žymiausių minimalistų, konceptualiojo meno atstovų.

Biografija redaguoti

Solis Le Vitas gimė 1928 m. rugsėjo 9 d. Hartforde, Konektikuto valstijoje JAV. Jo tėvai buvo žydų emigrantai, atsikėlę iš Rusijos imperijos.^[1] Tėvas dirbo daktaru ir mirė, kai sūnui buvo šešeri metai. Sol Le Vito motina buvo slaugė, ji skatino sūnų mokytis meno. Sol Le Vitas lankė dailės klases Wadsworth Athenaeum Hartforde. 1945–1949 m. jis studijavo vaizduojamąjį meną Sirakūzų universitete. 1951–1953 m. tarnavo JAV kariuomenėje, dalyvavo Korėjos kare. 1953 m. mokėsi Vaizduojamosios dailės mokykloje Niujorke, 1955 m. dirbo architekto Ieoh Ming Pei studijoje. Trumpai kūrė abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi. 1960–1965 m. dirbo Moderniojo meno muziejuje Niujorke, kuriame susipažino su to meto Niujorko menininkais. 1965 m. įvyko pirmoji Solio Le Vito personalinė paroda John Daniels galerijoje Niujorke, jis sukūrė pirmuosius savo modulinius kūrinius. 1966 m. dalyvavo parodoje Žydų muziejuje Niujorke, kuri žymėjo minimalizmo pradžią dailėje. 1967 m. menininkas publikavo esė „Paragraphs on Conceptual Art“, kuri laikoma koceptualiojo meno manifestu. 1968 m. menininkas sukūrė pirmuosius sienų piešinius.

1969 m. įvyko pirmoji Solio Le Vito muziejinė paroda Langės namo muziejuje Krėfeldo mieste Vokietijoje. 1969–1970 m. jis dėstė Vaizduojamosios dailės mokykloje Niujorke, 1970–1971 m. dėstė Niujorko universitete. 1971 m. menininkas tapo gerai žinomas tarptautiniu mastu, jo parodos įvyko Niujorke, Milane, Diuseldorfe, Amsterdame ir Londone. 1978 m. Niujorko šiuolaikinio meno muziejus suorganizavo Solio Le Vito kilnojamąją retrospektyvinę parodą po JAV. 1980 m. menininkas persikėlė gyventi į Spoletą Italijoje. 1986 m. grįžo į JAV, gyveno Česterio miestelyje Konektikute. 1986 m. Teito galerija Londone suorganizavo menininko grafikos kūrinių retrospektyvinę parodą, 1990 m. įvyko Solio Le Vito paroda Tokijuje. 2003 m. įvyko jo vien fotografijų paroda Madride. 2005 m. Solio Le Vito penkios skulptūros ir monumentalus sieninio piešimo kūrinys eksponuoti Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus sode ant muziejaus stogo. Solis Le Vitas mirė 2007 m. balandžio 8 d. Niujorke nuo vėžio. Solis Le Vitas ir jo žmona Kerol buvo aistringi meno kolekcionuotojai, sukaupę daugiau nei 80 000 amžininkų ir karta prieš tai kūrusių menininkų kūrinių.

Kūryba redaguoti

Solio Le Vito kūrybai įtakos turėjo „Bauhaus“ mokykla, konstruktyvizmas, neoplasticizmas, „De Stijl“ grupuotė. Nuo 1960 m. kūrė abstrakčius, iš pradžių juodus, vėliau baltus, kubo formos reljefus iš medžio arba metalo. 1964 m. sukūrė pagal matematinę progresiją komponuojamas minimalistines modulines struktūras („Trijų skirtingų kubų tipų, 47] trijų dalių variacijos“ 1967 m.). 1968 m. pradėjo kurti piešinius ant sienos: iš pradžių pieštuku braižė horizontalių, vertikalių linijų ir įstrižainių kompozicijas. 1980 m. susidomėjo spalva, jos deriniais, erdvės efektais („Horizontalūs potėpiai“ 2002 m.). Pagal kubo modulį kūrė paprastų geometrinių formų objektus, skulptūras („Dvigubo negatyvo piramidė“ Europos parke prie Vilniaus, 1999 m.).

Kūriniams būdinga serijinė kompozicija, griežtumas, monumentalumas; daug reikšmės teikiama medžiagos, formos ir erdvės santykiui. Solis Le Vitas parašė konceptualųjį meną grindžiančių teorinių straipsnių, teigė, kad meno esmė yra kūrinių idėjos. Iliustravo knygų, sukūrė litografijų. Nuo 1965 m. dalyvavo parodose, tarp jų „Documenta“ Kaselyje (1968 m., 1972 m., 1977 m., 1982 m.), Venecijos bienalėje (1976 m., 1988 m., 2001 m.). ^[2]