Gauruotoji soja

(Nukreipta iš puslapio Sojų pupelės)
Glycine max
Gauruotoji soja (Glycine max)
Gauruotoji soja (Glycine max)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
(Wikispecies-logo.svg Faboideae)
Gentis: Soja
(Wikispecies-logo.svg Glycine)
Rūšis: Gauruotoji soja
(Wikispecies-logo.svg Glycine max)
Sojos auginimas
Sojos auginimas

Gauruotoji soja (Glycine max) – pupinių (Fabaceae) šeimos sojų (Glycine) genties augalų rūšis. Augalai vienmečiai, 90–120 cm aukščio, žydi 6–8 savaitę nuo sudygimo, o praėjus 10–14 dienų po žiedų pasirodymo susiformuoja ankštys (plokščios, 2,5–6 cm ilgio, turinčios trumpą kotelį). Ankštyje būna 1–4 apvalios sėklos (pupelės), vertinamos dėl savo maistinių savybių.[1]

Sojos naudojamos maistui, pašarui, iš jų išgaunamos medžiagos pritaikomos įvairiose pramonės šakose. Manoma, kad sojos pupelės anksčiausiai pradėtos naudoti Rytų Azijoje (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje), kur rašytiniai šaltiniai jas mini jau I a.[2] Sojos pupelių naudojimas Vakarų šalyse ir pasauliniu mastu išplito XX a., įvertinus sojų našumą bei atradus įvairesnių pritaikymo galimybių.[3]

Maistinės savybėsKeisti

Sojų sėklose yra aminorūgščių, apie 31-60 % baltymų, fermentų, fosforo druskų, daug kalio, 14-24 % riebalų, vitaminų A, B, D.

Daiguose – vitamino C.

NaudojimasKeisti

MaistuiKeisti

Maistui daugiausiai naudojamos sunokusios sojos pupelės, tačiau gali būti valgomi ir sojų daigai bei nesunokusios pupelės.

Sunokusios pupelės valgomos virtos arba iš jų gaminami įvairūs produktai: fermentuojama sojų pasta, natto arba sojų padažas, sumalus vandenyje gaunamas sojų pienas bei jo pagrindu gaminama sojų varškė, sojų jogurtas, o išgryninus baltymus – sojų mėsa. Sojų miltai vartojami konditerijos pramonėje, naudojami kepiniuose. Rafinuotas sojų aliejus vartojamas kepimui, margarino gamybai. Iš nevalyto aliejaus išskiriamas lecitinas, kurio dedama į įvairius maisto produktus.

Svarbiausi sojų produktai yra šie:

  • Sojų pienas (kin. 豆漿, doujiang; jap. 豆乳, tōnyū) – skystas sojos gėrimas.
  • Sojų varškė (kin. 豆腐, doufu, jap. 豆腐, tōfu, kor. 두부, dubu) – sutrauktas sojų pienas, įgavęs želinį ar kietą pavidalą.
  • Juba (kin. 豆腐皮, doufupi, jap. 湯葉, yuba) – kaitinamo sojų pieno paviršiuje susidariusios plutelės.
  • Sojų jogurtas - fermentuotas sojų pieno valgis arba gėrimas.
  • Sojų pasta (kin. 豆醤, doujiang, jap. 味噌, miso) – su druska fermentuotos virtos smulkintos sojos, – vienas svarbiausių regiono prieskonių.
  • Sojų padažas (kin. 醤油, jiangyou, jap. 醤油, shōyu) – su druska fermentuotas padažas.
  • Natto - (kin. 納豆, nadou, jap. 納豆, nattō) – specifinį prieskonį ir konsistenciją turinčios fermentuotos sojos.
  • Tempe – fermentuotos sojų pupelės.
  • Sojos mėsa – iš sojos miltų gaminamas produktas, naudojamas kaip mėsos pakaitalas.
  • Sojų sūris (kin. 腐乳, fǔrǔ) – specifinę konsistenciją turinti fermentuota sojų varškė.
  • Sojų išspaudos (kin. 雪花菜, xuěhuācaì, jap. 雪花菜, okara, kor. 비지, biji) – produktas, liekantis išspaudus sojų pieną. Gali būti naudojamas maistui arba kaip trąša, pašaras.
  • Edamame (jap. 枝豆, edamame, kin. 毛豆, madou) - neprinokę sojų pupelės ankštyse.

GyvulininkystėjeKeisti

Sojų išspaudos, šienas, šiaudai, pelai vartojami melžiamų galvijų, arklių, kiaulių pašarui. Tinkama ir žaliajam pašarui.

PramonėjeKeisti

Sojos riebalai turi platų pritaikymą maisto, muilo, lako ir dažų pramonėje. Iš sojų išspaudų gaminamos kai kurios plastmasės, specialūs medžio klijai.

ProdukcijaKeisti

 
Gauruotosios sojos ankštis
Tūkstančiai tonų (2008 m.)
  JAV 80748
  Brazilija 59242
  Argentina 46238
  Kinija 15545
  Indija 9905
  Paragvajus 6311
  Kanada 3335
  Bolivija 1259
  Urugvajus 880
  Ukraina 812

ŠaltiniaiKeisti

  1. Basuchaudhuri, P. (2020). Physiology of Soybean Plant. CRC Press, Ch. 3
  2. History of Soymilk and Dairy-like Soymilk Products, SoyInfo Center
  3. Endres, J. G. (2001). Soy Protein Products. Taylor & Francis, p. 1


 

Vikiteka