Sofija Teofilė Danilovičiuvna
Sofija Teofilė Danilovičiuvna | |
---|---|
Danilovičiai | |
Sasas (herbas) | |
Gimė | 1607 m. |
Mirė | 1661 m. lapkričio 27 d. (~54 metai) |
Tėvas | Ivanas Danilovičius |
Motina | Sofija Danilovičiova |
Sutuoktinis (-ė) | Jokūbas Sobieskis |
Vaikai | Marekas , Katerina, Jonas, Sofija, Ana Rozalija, Stanislavas, Stanislavas |
Vikiteka | Sofija Teofilė Danilovičiuvna |
Sofija Teofilė Danilovičiuvna, po santuokus tapusi Sobieska (lenk. Zofia Teofila Daniłowiczówna, ukr. Софія Теофіла Даниловичівна; 1607 m., Žurive – 1661 m. lapkričio 27 d., Žovkvoje) – Abiejų Tautų Respublikos didikė ir mecenatė.
Biografija
redaguotiGimė ir augo Rusios vaivados Ivano Danilovičiaus ir didikės Sofijos Danilovičiovos šeimoje. 1627 m. gegužės 16 d. Oleskos pilyje ištekėjo už Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio. Po metų Zoločive gimė pirmasis sūnus Marekas ir dvi dukros. Vėliau Oleskoje gimė antrasis sūnus Jonas (būsimasis ATR valdovas) ir dar du sūnūs bei duktė. Vyriausieji berniukai vaikystėje daugiausiai laiką leisdavo Žovkvoje pas dėdę valstybės veikėją Stanislovą Danilovičių, vėliau išvyko studijuoti į Vakarų Europą.
Po 1634 m. Sobieskiai apsigyveno iš prosenelio Stanislovo Žolkievskio paveldėtoje Žovkvos pilyje. 1646 m. mirė vyras Jokūbas Sobieskis, būdama našle ji perėmė Žovkvos valdymą.
Daugiausiai rūpesčių kėlė vyriausiasis sūnus Marekas, vykdęs aktyvią politinę veiklą (išrinktas ATR Seimo nariu). Jis sirgo raupais ir, būdamas Krasnystavo seniūnu, 1652 m. išvyko į karą su totoriais. Patekęs į nelaisvę buvo nužudytas. Motina palaikus išpirko, bet laidoti karine dvasia alsuojančiame giminės panteone Žovkvos Šv. Lauryno bažnyčioje nepanoro. Žovkvoje 1653 m. ji pastatė naują Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią (dabar graikų katalikų Šv. Juozapato cerkvė), kurioje ir paladojo sūnų.
Sofija Teofilė mirė Žovkvoje, 1661 m. vasario pradžioje buvo palaidota Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje. Vėliau jos ir sūnaus Mareko palaikai buvo perkelti į Liubliną, o 1983 m. galutinai perlaidoti Krokuvos Šv. Trejybės bažnyčioje.
Vaikai
redaguoti- Marekas – Krasnystavo seniūnas
- Kotryna – buvo ištekėjusi už Vldislavo Dominyko Zaslavskio, vėliau – už Mykolo Kazimiero Radvilos
- Jonas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
- Sofija (1630 m. kovo 19 d. – mirė vaikystėje)
- Ana Rozalija – Lvove įstojo į benediktinių vienuolyną
- Stanislavas (1638 m. kovo 29 d. – mirė kūdikystėje)
- Stanislavas (1641 m. rugsėjo 16 d. – mirė kūdikystėje)
Literatūra
redaguoti- Baczyński J. Jan Sobieski do dwudziestego roku życia – Kijów: 1884, s. 108–109 // Cyfrowa Biblioteka Cyfrowa Polona
- Łoski J. Jan Sobieski, jego rodzina, towarzysze broni i współczesne zabytki – Warszawa: 1883, s. 9-10. // Cyfrowa Biblioteka Cyfrowa Polona
- Korzon T. Dola i niedola Jana Sobieskiego – Kraków: 1898, Tablica VIII. / Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa
- Podhorodecki L. Sobiescy herbu Janina – Warszawa: 1981, ISBN 83-205-3234-5, s. 41-68
- Skrzypietz A. Narodziny i śmierć dzieci w rodzinie Sobieskich // S. Achremczyk (red.), Między barokiem a oświeceniem. Radości i troski dnia codziennego– Olsztyn: 2006, s. 281