Socialinis teisingumas

Socialinis teisingumas – principas, kuriuo remiantis, gėrybės tam tikroje visuomenėje, bendruomenėje (pa)skirstomos, (pa)dalijamos „teisingai“, t. y. laikantis teisingumo. Kaip reikalavimas žinomas nuo pat Antikos (Aristotelis etc.). Ypač svarbiu tapo industrializacijos metais, XIX a. Popiežius Pijus XI savo enciklikoje „Apie visuomenės tvarką“ („Quadragesimo anno“)[1] svarstė socialinio teisingumo klausimus. Pasak Hajeko, socialinis teisingumas yra tuščias politinis terminas (Friedrich August von Hayek, Socialinio teisingumo miražas // The Mirage of Social Justice, London 1976 m.). Kaip teisės principas kai kuriose valstybėse yra sudėtinė socialinės valstybės (principo) dalis.

Literatūra redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. online Archyvuota kopija 2010-07-01 iš Wayback Machine projekto.