Smailiagalvė skydblakė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Smailiagalvė skydblakė (Aelia acuminata) – skydblakių (Pentatomidae) šeimos blakių rūšis.

Kūno ilgis 7-10 mm. Suaugusios blakės kūnas yra ovalo formos, pilkai geltonos spalvos. Galvos ir priešnugarės kraštai neaštrūs, aptakūs. Galva ištempto trikampio formos. Skydelis taip pat trikampio formos ir uždengia ⅔ pilvelio. Priešnugarė su skersine įduba ir 3 išilginiais iškilumais. Patino lytinė dalis su giliu iškirpimu. Ant antros ir trečios poros kojų šlaunų išorinės dalies yra didelės juodos dėmės. Lervos panašios į suaugusius individus, tik mažesnės ir neturi sparnų. Kiaušinėliai apvalios (suspausto rutulio) formos, apie 1 mm ilgio, iš pradžių šviesiai žalios spalvos, vėliau – patamsėja.

Suaugusios blakės dažniausiai žiemoja rugių laukuose tarp augmenijos liekanų, daugiamečių varpinių žolių pievose, po nukritusiais lapais miškuose, pamiškėse. Iš žiemos miego blakės atsibunda balandžio mėnesio viduryje, kai vidutinė paros oro temperatūra būna 5-10° C. Pavasarį, pabudusios iš žiemos miego, blakės nemėgsta staigių temperatūros šuolių ir gausių kritulių. Palankiausia vidutinė oro temperatūra yra 22-25° C ir 60-80 % drėgnumas. Sausros metu, šios blakės užmiega „vasaros miegu“ (liepos – rugpjūčio mėn.). Pavasarį blakės pradeda maitintis varpinių augalų pievose, kuriose gausu valkūno (Agropyron sp.) ir dirsės (Bromus sp.) šeimos augalų. Kai sužaliuoja javai, šios blakės pradeda maitintis jais. Ieškodamos tinkamo maisto jos gali nuskristi 40-60 km. Blakės maitinasi ir vystosi ant 85 rūšių mitybinių augalų, ypač mėgsta daugiametes varpines žoles. Iš kultūrinių augalų labiausiai mėgsta žiemkenčius ir vasarinius javus, rugius, taip pat maitinasi miežiais ir avižomis. Ant pažeistų augalų lapų, pažeistose vietose, iš pradžių atsiranda bespalvės dėmės, vėliau lapai pradeda gelsti. Ypač pavojingi pažeidimai stiebo pagrinde – besiformuojantis augalas pradeda vysti ir dažniausiai žūva. Gegužės viduryje blakės pradeda poruotis ir deda kiaušinėlius. Embrionas vystosi 6-8 dienas. Blakės vystymąsis turi 5 stadijas, lervos stadija tęsiasi 45-60 dienų. Pirmos stadijos blakutės yra mažai aktyvios, maitinasi toje pačioje vietoje, kurioje ir išsirito iš kiaušinėlio. Vėlesnių stadijų lervos yra žymiai aktyvesnės. Birželio mėnesį blakės „persikrausto“ į kviečių laukus. Suaugusios blakės dažniausiai maitinasi vegetatyvinėmis augalo dalimis, lervos – nesubrendusiais grūdais. Blakės praduria augalo audinius, įšvirkčia virškinimo fermentus, kurie paverčia mitybinę medžiagą skysta mase, kurią blakės jau gali susiurbti. Kai derlius yra nuimamas, blakės vėl sugrįžta į varpinių augalų pievas. Čia jos maitinasi iki šalčių, čia ir žiemoja. Blakės žiemojimui pradeda ruoštis kai šviesusis paros metas sutrumpėja iki 12-17 valandų ir vidutinė oro temperatūra nukrenta iki 20° C. Per metus būna 1-2 generacijos, o pietuose (Vidurinėje Azijoje) netgi 3 kartos.

Ši blakė randama Vakarų, Centrinėje ir Rytų Europoje, Vidurinėje Azijoje.

Nimfa, pirmasis etapas

Nimfa, paskutinė žvaigždė

Natūralūs entomofagai (priešai): Microphanurus vassilievi , Microphanurus cultratus, Cystogaster globosa, Helomyia lateralis, Cylindromyia auriceps, Cylindromyia intermedia, Rhodogune rotundatum.