Sližiai
- Apie kaimą Biržų rajone žr. Sližiai (Biržai).
| Sližiai | ||
|---|---|---|
  Sližiai |
||
| 55°06′00″š. pl. 24°35′38″r. ilg. / 55.100°š. pl. 24.594°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ukmergės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Veprių seniūnija | |
| Gyventojų | 34 | |
 Vikiteka |
Sližiai | |
Sližiai – kaimas Ukmergės rajono savivaldybės pietvakariuose, 4 km į pietus nuo Veprių. Sližiai įsikūrę Siemanio upelio dešiniajame krante, netoli Širvintos upės. Seniūnaitijos centras. Išlikusi XIX a. dvaro sodyba su parku, stūkso Sližių piliakalnis (vadinamas Papiliakalniu).
Neoficialiai Sližiais arba Sližių kraštu dažnai vadinami septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje į vientisą gyvenvietę sujungti Kultuvėnų, Samantonių, Sližių, Pauplių, Knyzlaukio, Kelmų, Gavėnonių, Minderiškių ir kiti aplinkiniai kaimai, kurių gyventojai yra sukūrę Sližių krašto bendruomenę. Kultuvėnuose yra Sližių biblioteka, medicinos punktas, kultūros centras, paminklas 1917 m. kovoje su vokiečių okupantais žuvusiems valstiečiams. Kapinėse stovi Sližių koplyčia, kuriose vyksta sekmadieninės pamaldos.
Istorija redaguoti
Vakarinėje kaimo pusėje yra Sližių piliakalnis (Papiliakalnis) (A1206) datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse – II tūkstantmečio pradžia. Jis stūkso Širvintos dešiniajame krante, 1,15 km į pietus nuo Siemanio ir Širvintos santakos, 0,4 km į vakarus nuo Kultuvėnų – Mančiušėnų kelio. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, aikštelė trikampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 19 m ilgio, 20 m pločio pietryčių krašte. Čia supiltas 35 m ilgio, 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Širvintos upės pusėje piliakalnio šlaitai statūs ir aukšti – iki 31 m aukščio. Sližių piliakalnis 2005 m. yra pripažintas valstybės saugomu. Archeologas Petras Tarasenka, piliakalnį žvalgė 1921 ir 1936 m. ir leidinyje „Mūsų senovė“ paskelbė straipsnį „Ieškojimai Neries ir Šventosios santėklyje“, kur rašoma, jog, anot vietos gyventojų, su šiuo piliakalniu siejami įvairūs pasakojimai ir legendos. Kiekvienų metų liepos 6-ąją ant Sližių piliakalnio vyksta iškilmės Lietuvos valstybės dienai paminėti.
Pietinėje kaimo dalyje yra Sližių dvaras su išlikusia medine, baltai tinkuota, XIX a. statyta dvaro sodyba ir parku su tvenkiniais. Dvaras buvo įkurtas Kultuvėnuose XIX a. Literatūroje minima, jog 1866 ir 1887 m. sodybos savininkas buvo Belinskis (arba Bielinskis). 1919 m. Lietuvos vyriausybė dvarą konfiskavo. 1926 m. parengtas Sližių dvaro žemės parceliacijos planas. Jame pažymėta, kad dvaro žemė sudarė 309 ha ir 4 182 m2. Buvo surašyta 12 dvaro sodybos pastatų, perimamų valstybės nuosavybėn. Tuo metu dvaras su Pasiekų ir Paberžinės palivarkais priklausė Bronei Rembauskienei. Dvaras buvo išparceliuotas ir naujakuriai sklypus pradėjo valdyti nuo 1927 m.
Kultūra redaguoti
Sližių krašto bendruomenė kasmet organizuoja respublikinį poezijos konkursą „Žydinčios vyšnios šakelė“. Sližiuose vyksta šio konkurso nugalėtojų apdovanojimų šventė. „Žydinčios vyšnios šakelės“ poezijos konkursas įkurtas Sližiuose 1984 metais, čia buvusiame Ukmergės rajono Salomėjos Nėries kolūkyje. Konkurso laureatais buvo: Bernardas Brazdžionis, Justinas Marcinkevičius, Jonas Strielkūnas, Eduardas Mieželaitis ir kiti poetai.
Gyventojai redaguoti
 | ||||||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | 2021 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 296 | 294 207 (kaime) 87 (dvare) |
130 | 101 | 84 | 65 | 70 | 48 | 34 | ||
| ||||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.