Slaptoji mokykla
Slaptoji mokykla, vargo mokykla, daraktorinė mokykla – neoficiali mokymo įstaiga Lietuvoje 1864–1904 m. Slaptosios mokyklos kūrėsi kaip atsakas į Rusijos imperijos švietimo politiką, kuria po 1863 m. sukilimo siekta mokyti tik rusų kalba ir taip suartinti Lietuvos gyventojus su Rusijos valstybe bei atitraukti nuo lenkiškos įtakos. Iki tol veikusios parapinės mokyklos buvo uždarytos, jas turėjo pakeisti valstybinės mokyklos, kurių mokytojai turėjo būti stačiatikiais.[1]
Spaudos draudimo laikotarpiu lietuvių kalbos mokymas vykdavo „nelegaliose“ kaimo mokyklose. Mokyklos veikdavo 3-8 metų mėnesius, mokydavosi 5-15 (kartais iki 50) mokinių. Jokių specialių patalpų tokios mokyklos neturėjo, mokymas vykdavo vieno iš ūkininkų gyvenamajame name, dažnai buvo kilnojamasis iš vienos trobos į kitą.[2] Slaptųjų mokyklų mokytojai vadinti „daraktoriais“ (nuo lenkiško dyrektor – parapijinės mokyklos vadovas).