Slabadų šv. Jono Krikštytojo koplyčia
54°45′49.27″ š. pl. 22°59′22.46″ r. ilg. / 54.7636861°š. pl. 22.9895722°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Šakių |
| Savivaldybė | Vilkaviškio rajonas |
| Gyvenvietė | Slabadai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Stilius | liaudies architektūra |
.JPG)
Slabadų šv. Jono Krikštytojo koplyčia – medinė koplyčia, stovinti Slabaduose, Vilkaviškio rajone, kaimo kapinėse. Priklauso Šakių dekanato Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijai.[1] mišios aukojamos pirmais ir trečiais mėnesio sekmadieniais. Apylinkėse garsėja šv. Jono Krikštytojo atlaidais, vykstančiais birželio 24 d.
Istorija redaguoti
Slabaduose koplyčia nuo seno priklausiusi Kudirkos Naumiesčio parapijai. Iki Antrojo pasaulinio karo į Slabadų atlaidus suvažiuodavo daug žmonių. Iš pradžių koplyčioje nuolatinių pamaldų nebuvo. Mišias laikyti atvažiuodavo kunigai iš netoli esančio Kudirkos Naumiesčio. 1929 m. prie koplyčios apsigyveno nuolatinis kunigas, kuris aptarnavo apylinkės tikinčiuosius. Nors ir turėdami savo kunigą, bet į parapiją Slabadai taip ir neišaugo.[2]
Pokario metais dėl kunigų trūkumo Slabadus aptarnaudavo Kudirkos Naumiesčio kunigai. Sovietmečiu tikintiesiems buvo sunku išsikovoti savo koplyčioje laikyti pamaldas. Dėl sovietų valdžios trukdymų kunigas į Slabadus atvažiuodavo tik laidotuvių proga.[3] Slabadus prijungus prie Vilkaviškio rajono, gyventojus aptarnaudavo Didvyžių parapijos klebonas, kuris retkarčiais atlaikydavo pamaldas už mirusius. Tačiau Šakių vicedekano perspėtas, kad taip elgdamasis galįs pabloginti padėtį ir valdžia neleisianti net palaidoti mirusius, nustojo laikyti. Atvykus į Didvyžius naujam klebonui kun. Antanui Lukošaičiui, Vilkaviškio rajono valdžia 1976 m. spalio mėn. uždraudė Slabaduose laikyti mišias net laidotuvių metu. Priežastimi buvo tai, kad vietos tikintieji neturėjo savo išrinkto bažnyčios komiteto.[3] Tai sužinoję, Slabadų tikintieji tuojau išsirinko parapijos vykdomąjį komitetą ir pasiuntė į Religijų reikalų tarybą patvirtinti. Tačiau tikintieji nelengvai gavo leidimą pamaldoms – neva parapijos vykdomąjį komitetą sudarant, nebuvę viešo susirinkimo, todėl komiteto išrinkimas buvo neteisėtas. Rajono ir partinė valdžia visaip stengėsi išardyti Slabadų bažnytinį komitetą, siekė jog vietos kolūkiečiai nepriklausytų parapijos komitetui.[3] Žmonės gynė savo teisę melstis ne kur kitur, bet savoje koplyčioje. Valdžios pareigūnai priekaištavo Didvyžių klebonui už norą sukurti naują oficialią religinę bendruomenę, bandė įtikinti, kad Slabadams komiteto nereikią, jų reikalus galįs tvarkyti ir Didvyžių parapijos vykdomasis organas. Nors 1976 m. lapkričio 23 d. gautas leidimas klebonui visais advento sekmadieniais laikyti pamaldas, tačiau uždrausta kviestis talkai kunigus iš kitų rajonų, buvo reikalaujama kiekvienu atveju pateikti iš anksto raštiškus prašymus.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kudirkos Naumiesčio šv. Kryžiaus Atradimo parapija (dekanato inf.)
- ↑ Slabadų ir Matarnų kaimai: prancūzų kapas ir talentingi broliai Stanaičiai santaka.info
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Kova už Slabadų koplyčią Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, 1976, nr.25. Archyvuota kopija 2020-12-04 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos redaguoti
- „Kova už Slabadų koplyčią“ „Draugas“, nr.135, 1977-06-10