Skarda
Skarda – medžiaga, pagaminta iš plonų (0,08–0,32 mm) atkaitinto plieno lakštų. Valcuojama iš plastiško mažaanglio plieno šaltuoju būdu skardos valcavimo staklyne. Apsaugai nuo korozijos skarda dengiama alavo, cinko, chromo, lako, emalio ar plastikų danga. Populiariausia yra alavu dengta (baltoji) skarda.[1] Juodąja skarda vadinama tokia, kuri neturi apsauginės dangos. Stogams gaminama cinkuota skarda. Varinė skarda naudojama puošnių detalių gamybai. Metalinės dangos sudaromos skardą panardinant į išlydyto metalo vonią arba metalą ant skardos paviršiaus nusodinant elektrolizės būdu.[2]
Skarda plačiai pritaikoma – ja dengiami stogai, iš jos gaminami lietvamzdžiai, konservų dėžutės, skardinės, kepimo formos, kibirai, aerozoliniai balionai, įvairi kita tara, vamzdžiai, ventiliacijos sistemos, kelio ženklai, įvairios laikinos konstrukcijos, namų fasadų detalės.
Etimologija
redaguotiŽodis skardà laikomas skoliniu iš latv. skards, skārde, skārds, kuris, savo ruožtu, skolinys iš finougrų kalbų – est. kard, lyv. karde. Istoriškai šis žodis buvo paplitęs tik šiaurės vakarų Lietuvoje.[3] Plačiau vartota slavybė blė́ka – iš bltr. бляха, lenk. blacha < vok. Blech.
-
Skardinė -
Alavinė skarda -
Skardinis Katovicų bazilikos bokšto stogas -
Vandens pralaida, lengta profiliuota cinko skarda
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Жесть,Большая советская энциклопедия, T. IX (Евклид—Ибсен). – Москва: Советская энциклопедия, 1972
- ↑ skarda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Ernst Fraenkel. Litauiches Etymologysches Wörterbuch. I–II t. Heidelberg: Carl Winter Universitätsverlag, 1962–1965. p. 797.