Skapiškio Šv. Lauryno kankinio bažnyčia

Koordinatės: 55°53′37.27″ š. pl. 25°12′5.68″ r. ilg. / 55.8936861°š. pl. 25.2015778°r. ilg. / 55.8936861; 25.2015778

Skapiškio Šv. Lauryno kankinio bažnyčia yra pirmoji bažnyčia Skapiškio miestelyje, nugriauta. Bažnyčios vietoje prie  192  SkapiškisPandėlys  kelio stovi atstatyta bažnyčios varpinė.

IstorijaKeisti

 
Skapiškio Šv. Lauryno bažnyčia ir varpinė. Alfredas Riomeris. Popierius, pieštukas, 8,5x15,2. Apie 1862 m.
 
Senoji Skapiškio bažnyčia XIX–XXa.

Pirmoji bažnyčia minima 1519 metais, Gardino seniūno Jurgio Radvilos bajorės Elenos Baltramejienės-Tartilavičienės skundas prieš Stanislavo Skapo raštininką Jurgį rodo, kad tuo laiku tikrai buvo Mituvos miestelis ir čia stovėjo bažnyčia. Ji galėjo būti pastatyta apie 1500 metus, bažnyčią fundavo didikų Skapų giminė.[1]

XVI a. viduryje Skapiškio parapija buvo viena skurdžiausių ir teturėjo tik porą valstiečių kiemų.

1555 m. Stanislovas Skopas dovanojo daugiau kaip 22 valakus žemės su Biliūnų ir Kreipšių kaimais. Vėlesniuose dokumentuose nurodoma, kad pastatyta mūrinė bažnyčia. 1669 m. minima tik Skapiškio koplyčia, 16741677 m. Vilniaus vyskupijos Kupiškio dekanato bažnyčių vizitacijos aktuose Skapiškio bažnyčios nėra.

Apie 1684 m. bažnyčiai grąžintas Kreipšų kaimas. Kreipšų palivarke tuomet gyveno bažnyčios klebonai. 1694 metais Skapiškio klebonas J. K. Šrubovskis nurodė tikslias parapijos ribas. Jos apėmė kaimus aplink Skapiškį, patį miestelį, klebonijos jurzdiką apie bažnyčią už tilto.

1720-1740 m. Skapiškyje klebonavo ir lietuviškai pamokslus sakė Vilniaus kanauninkas Juozapas Dominykas Puzinas. Netrukus jis tapo Livonijos vyskupu ir su broliu Mykolu 1750 m. Skapiškyje įkurdino domininkonus. 1752 m. pastatytas vienuolynas, jam buvo dovanota 137 valakai žemės. O netrukus domininkonai pasistatė naują bažnyčią, ją 1858 m. pašventinus Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia tapo parapijine bažnyčia.[2] Į naująją, pašventintą domininkonų bažnyčią buvo perneštas visas senųjų Dievo namų inventorius, senojoje parapinėje Šv. Lauryno kankinio bažnyčioje pamaldos daugiau nebuvo laikomos.

1900 m. konsistorijoje iškelto klausimo dėl bažnyčios nugriovimo parapijiečiai nepalaikė, tačiau ir nesurado pinigų bažnyčios remontui.[3]

Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių okupacinės valdžios nurodymu Šv. Lauryno kankinio bažnyčią nugriovė, jos plytomis ir akmenimis išgrindė miestelio gatves. Bažnyčios vietoje likusi didelė duobė užlyginta 1936 m. Liko stovėti tiktai bažnyčios varpinė.

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia, kaip manoma, pastatyta dar XVI a. pirmoje pusėje, turėjo gotikos stiliaus bruožų ir buvo vienas pirmųjų mūrinių sakralinių pastatų Šiaurės Lietuvoje. 1707 m. Skapiškio parapijos bažnyčios inventoriuje nurodyta, kad šv. Lauryno kankinio bažnyčia buvo mūrinė. Bažnyčios priebažnytis 1797 m. buvo medinis. Iki 1813 m. primūrytas naujas.

1841 m. šalia bažnyčios pastatyta akmens ir plytų mūro dviejų tarpsnių varpinė.

Bažnyčios varpinėKeisti

 
Šv. Lauryno bažnyčios varpinė

1841 m. klebono Motiejaus Klimavičiaus rūpesčiu sumūryta dviejų aukštų parapijos bažnyčios varpinė.

Varpinėje buvo pakabinti penki skambūs varpai, pavadinti šventųjų vardais. Visais varpais skambindavo Skapiškyje tik didžiųjų švenčių dienomis, per atlaidus ir sekmadieniais.

[Padavimą] apie šeštąjį, patį didžiausią varpą, nuskendusį ežere, apdainavo ir Maironis eilėraštyje [Užkeiktas Skapiškio varpas].

1951 m. sovietai varpus nukabino ir išvežė į Rusiją. Dabartinis Skapiškio bažnyčios varpas yra vienas iš tų išvežtųjų. Jį grąžino Skapiškio krašto šviesuolis Lionginas Indreika.[4]

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti