Skanda
Skanda (sanskritu/hindi: स्कन्द, „išlietas“) – hinduizmo mitologijoje dievų kariuomenės vedlys, kartais laikomas karo dievu (buvo įtrauktas į hinduizmo panteoną praeitos eros pradžioje).
Pagal vieną iš mitų, Skanda buvo Agnio ir Svahos sūnus. Sueidama su Agniu, Svaha paeiliui keitė savo išvaizdą į šešių didžiųjų riši žmonų. Dėl to Svaha gimė su šešiomis galvomis, su dvylika rankų ir kojų (Mahabharata III 213-216; „Skanda - purana“ I 27, 47; „Shiva - purana“ II 4, 2).
Pagal kitą mitą, Skanda buvo Šivos ir Parvati sūnus, gimęs tam, kad nugalėtų asurą Taraką, kuris Brahmai paliepus negalėjo nieko nužudyti, išskyrus Šivos sūnų. Sueities metu Šivos išlieta sėkla nukrito į ugnį, bet dievas Agnis nesugebėjo jos išlaikyti ir metė ją į Gangą. Ganga, savu ruožtu, nunešė sėklą į Himavato kalną, kur gimusį berniuką išauklėjo šešios Krittikos (Krttika) – Plejadžių žvaigždės. Dėl to jis gavo antrą vardą – Karttikėja (Mahabharata IX 43-46; Ramajana I 36-37; Matsja - purana 146, 158; Shiva - purana II 4, 1-2).
Laikui bėgant, Skanda tapo dievų kariuomenės vadu, užmušė Taraką ir daugelį kitų asurų. Daugelyje mitų Skanda – jaunuolis (dar vienas jo vardų yra Kumara, „berniukas“): jis nevedęs arba turi žmoną Devaseną – dangiškos kariuomenės suasmeninimą. Skandos kinkomasis gyvūnas (vahana) – povas, o jo pastovūs atributai: ietis, lankas ir gaidys, atvaizduotas jo vėliavoje.
Skandos kultas ypač paplitęs pietų Indijoje, kur jis sutapatinamas su senovės tamilų karo dievu Muruganu ir garbinamas kaip Subrahmanja („palankus ir brahmanams“). Skanda taip pat laikomas ir kaip dievas - vagių globėjas.