Skaistgirys

Koordinatės

56°18′29″š. pl. 23°22′59″r. ilg. / 56.308°š. pl. 23.383°r. ilg.Koordinatės: 56°18′29″š. pl. 23°22′59″r. ilg. / 56.308°š. pl. 23.383°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Joniškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Skaistgirio seniūnija

Gyventojų skaičius

862 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

SkaistgirysVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3^a kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Skaistgirỹs
Kilmininkas:	Skáistgirio
Naudininkas:	Skáistgiriui
Galininkas:	Skáistgirį
Įnagininkas:	Skáistgiriu
Vietininkas:	Skaistgiryjè

Skaistgirys – miestelis Joniškio rajone, prie kelio 153 Joniškis–Žagarė–Naujoji Akmenė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi molinė Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1827 m.), yra parkas, vasaros estrada, kurioje vyksta seniūnijos šventės. Veikia Skaistgirio gimnazija, vaistinė, paštas (LT-84025), poliklinika, kultūros namai, parkas, viešoji biblioteka, vaikų darželis.

Skaistgirio seniūnija, biblioteka ir kitos įstaigos

Akmuo prie Skaistgirio parko ^[2]

IstorijaKeisti

Minimas nuo 1426 m. Pirmoji Skaistgirio bažnyčia pastatyta apie 1714 m. Miestelis garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais.

Sovietmečiu buvo „Pergalės“ kolūkio gyvenvietė. Tai buvo pirmoji kaimo tipo gyvenvietė Lietuvoje, tvarkyta pagal rajoninio išplanavimo schemą. 1965 m. jai suteiktas geriausiai tvarkomos gyvenvietės titulas (konkursą surengė „Tiesos“ dienraštis). Pastatyti kolūkio kultūros namai, įrengtas visuomeninis muziejus.

2005 m. patvirtintas Skaistgirio herbas. ^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1919 m.	Žagarės valsčius?	?
1919–1945 m.	Skaistgirio valsčiaus centras	Šiaulių apskritis
1945–1950 m.	Skaistgirio valsčiaus centras	Joniškio apskritis
1950–1959 m.	Skaistgirio apylinkės centras	Žagarės rajonas
1959–1995 m.	Skaistgirio apylinkės centras	Joniškio rajonas
nuo 1995 m.	Skaistgirio seniūnijos centras	Joniškio rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmėKeisti

Miestelio vardas kilęs nuo žodžių skaisti („šviesi, graži, ryški“) + giria („didelis miškas“). Pasakojama, kad vardas kilęs nuo gražaus pušyno, augusio dabartinės bažnyčios vietoje ir vadinto Skaisčia giria. Iki 1930 m. oficiali forma buvo Skaisgirys, vėliau – Skaisgiris ^[4], o XX a. 2-ojoje pusėje nusistovėjo Skaistgirys.

ŠnektaKeisti

Apie Skaistgirį yra įdomi vakarų aukštaičių šiauliškių šnekta, kurioje sumišę priebalsiai š, ž, č, dž ir s, z, c, dz. Didžiojoje šnektos dalyje visai nėra š, ž, č, dž. Taip, tariama ązuols („ąžuolas“), pradze („pradžia“), bet krūmš („krūmas“), lažda („lazda“).

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.

1902 m.^[5]

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1982 m.

1987 m.^[6]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

204

165

354

541

866

840

928

952

964

862

Gamta ir geografijaKeisti

Vakariniame miestelio pakraštyje teka Vilkijos upelis. Yra Vilkijos hidrografinis draustinis.

Skaistgiryje 1963 m. įkurtas pirmasis respublikoje 10 ha miestelio parkas, jame amfiteatras – vasaros estrada. Parkas vadinamas jo įkūrėjo buvusio kolūkio pirmininko Jono Viliūno vardu. Gilios aplinkos grožio puoselėjimo tradicijos; 1965 m. skaistgiriečiai pirmieji Respublikoje apdovanoti už tvarkingą ir gražią aplinką.

Miestelis garsėja dolomitais (yra dolomito telkinys, Skaistgirio dolomito karjeras), Uolyno kalnu, švaraus vandens karjeru.