Skaistgirys
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Skaistgirys |
||
| Koordinatės | 56°18′29″š. pl. 23°22′59″r. ilg. / 56.308°š. pl. 23.383°r. ilg.Koordinatės: 56°18′29″š. pl. 23°22′59″r. ilg. / 56.308°š. pl. 23.383°r. ilg. | |
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Joniškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Skaistgirio seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 862 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
SkaistgirysVikiteka | |
Skaistgirys – miestelis Joniškio rajone, prie kelio 153 Joniškis–Žagarė–Naujoji Akmenė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi molinė Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1827 m.), yra parkas, vasaros estrada, kurioje vyksta seniūnijos šventės. Veikia Skaistgirio gimnazija, vaistinė, paštas (LT-84025), poliklinika, kultūros namai, parkas, viešoji biblioteka, vaikų darželis.
IstorijaKeisti
Minimas nuo 1426 m. Pirmoji Skaistgirio bažnyčia pastatyta apie 1714 m. Miestelis garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais.
Sovietmečiu buvo „Pergalės“ kolūkio gyvenvietė. Tai buvo pirmoji kaimo tipo gyvenvietė Lietuvoje, tvarkyta pagal rajoninio išplanavimo schemą. 1965 m. jai suteiktas geriausiai tvarkomos gyvenvietės titulas (konkursą surengė „Tiesos“ dienraštis). Pastatyti kolūkio kultūros namai, įrengtas visuomeninis muziejus.
2005 m. patvirtintas Skaistgirio herbas. [3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1919 m. | Žagarės valsčius? | ? |
| 1919–1945 m. | Skaistgirio valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1945–1950 m. | Joniškio apskritis | |
| 1950–1959 m. | Skaistgirio apylinkės centras | Žagarės rajonas |
| 1959–1995 m. | Joniškio rajonas | |
| nuo 1995 m. | Skaistgirio seniūnijos centras | Joniškio rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmėKeisti
Miestelio vardas kilęs nuo žodžių skaisti („šviesi, graži, ryški“) + giria („didelis miškas“). Pasakojama, kad vardas kilęs nuo gražaus pušyno, augusio dabartinės bažnyčios vietoje ir vadinto Skaisčia giria. Iki 1930 m. oficiali forma buvo Skaisgirys, vėliau – Skaisgiris [4], o XX a. 2-ojoje pusėje nusistovėjo Skaistgirys.
ŠnektaKeisti
Apie Skaistgirį yra įdomi vakarų aukštaičių šiauliškių šnekta, kurioje sumišę priebalsiai š, ž, č, dž ir s, z, c, dz. Didžiojoje šnektos dalyje visai nėra š, ž, č, dž. Taip, tariama ązuols („ąžuolas“), pradze („pradžia“), bet krūmš („krūmas“), lažda („lazda“).
GyventojaiKeisti
 | |||||||||||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur.[8] | 1982 m. | 1987 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 204 | 165 | 354 | 541 | 866 | 840 | 928 | 952 | 964 | 862 | ||
| |||||||||||
Gamta ir geografijaKeisti
Vakariniame miestelio pakraštyje teka Vilkijos upelis. Yra Vilkijos hidrografinis draustinis.
Skaistgiryje 1963 m. įkurtas pirmasis respublikoje 10 ha miestelio parkas, jame amfiteatras – vasaros estrada. Parkas vadinamas jo įkūrėjo buvusio kolūkio pirmininko Jono Viliūno vardu. Gilios aplinkos grožio puoselėjimo tradicijos; 1965 m. skaistgiriečiai pirmieji Respublikoje apdovanoti už tvarkingą ir gražią aplinką.
Miestelis garsėja dolomitais (yra dolomito telkinys, Skaistgirio dolomito karjeras), Uolyno kalnu, švaraus vandens karjeru.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Skaistgirio parkas žaliuoja jau 50 metų
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255609
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/skaisgirys.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto. Skaisgirys 1921–1922
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Skaistgirys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 17 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Skaisgirys. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 55 psl.
LiteratūraKeisti
- Skaistgirys (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009. – 400 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-434-26-9
NuorodosKeisti
- Skaistgirio bendruomenės svetainė Archyvuota kopija 2013-03-28 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
ŽAGARĖ – 10 km Stungiai – 6 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Reibiniai – 2 km JURDAIČIAI – 10 km |
Buivydžiai – 9 km JONIŠKIS – 17 km | ||||||||||
Bariūnai | Gaižaičiai | Gataučiai | Joniškis | Kirnaičiai | Kriukai | Rudiškiai | Satkūnai | Skaistgirys | Žagarė